Išsėtinė sklerozė ir COVID

Išsėtinė sklerozė ir COVID-19

Šiuo metu turima mažai informacijos apie žmonių sveikatą, kurie serga išsėtine skleroze (IS) ir kuriems taip pat buvo diagnozuotas koronavirusas (COVID-19). Tačiau Nacionalinė IS draugija (JAV veikianti organizacija) dalinasi šiuo metu turima informacija bei kylančiais klausimais, siekdama kaip įmanoma greičiau pateikti atsakymus išsėtine skleroze sergantiems žmonėms.

COVID-19 poveikis žmonėms, sergantiems IS

Kol kas informacijos kiekis apie COVID-19 įtaką žmonėms, sergantiems IS, yra labai ribotas. COVID-19 ligos eiga ir mirtingumo statistika vis dar tiriamos. Didžioji dalis informacijos grindžiama asmeninėmis pacientų patirtimis, kas reiškia, kad prieinami duomenys tik apie pavienius IS sergančių žmonių užsikrėtimo COVID-19 atvejus.

COVID-19 duomenų bazės žmonėms, sergantiems IS

Viso pasaulio medikai ir mokslininkai deda dideles pastangas, kad kuo greičiau ir kuo daugiau sužinotų apie COVID-19. Visai neseniai JAV pradėtos naudoti dvi duomenų bazės, padedančios  žmonėms, sergantiems IS, ir juos gydantiems specialistams dalintis įžvalgomis. Panašios duomenų dalinimosi platformos taip pat veikia Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir Australijoje.

COVID-19 ir atkryčiai

Žinoma, kad infekcijos gali sukelti naujus IS simptomus arba pokyčius, kuriuos parodo tik magnetinis rezonansas. Kadangi COVID-19 taip pat yra infekcija, atsiranda tikimybė pasireikšti IS atkryčiui. Kartais karščiavimas gali sukelti trumpalaikį jau turėtų IS simptomų paūmėjimą. Jeigu simptomai jums kelia susirūpinimą, susisiekite su savo IS gydytoju.

Skiepai nuo COVID-19 žmonėms, sergantiems IS

Šiuo metu yra testuojamos kelios vakcinos nuo COVID-19, bet jos gali būti neprieinamos dar keletą mėnesių. Kai tik skiepai bus galimi, būtų svarbu visiems žmonėms, įskaitant tuos, kurie serga IS, apsvarstyti galimybę pasiskiepyti.

Gydymas žmonių, kurie serga ir IS, ir COVID-19

Kol kas nėra patvirtintų vaistų nuo COVID-19, tačiau JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) oficialiai patvirtino gydymą tiems, kurie atitinka specifinius kriterijus. Jeigu sergantis IS žmogus užsikrėtė COVID-19 ir atitinka nustatytus kriterijus, tada tie vaistai jam bus paskirti. Priimant sprendimus, turi būti apsvarstytos individualiai pacientui kylančios rizikos; taip pat ir rizikos, susijusios su šiuo metu vartojamais ligos eigą modifikuojančiais vaistais.

IS sergančių žmonių testavimas dėl COVID-19

IS sergantys žmonės nebūtinai gauna prioritetą COVID-19 testams. Jeigu jums pasireiškė bent vienas iš COVID-19 simptomų, prašome nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Savo gydytoją būtinai informuokite apie šiuo metu vartojamus medikamentus, taip pat ir ligos eigą modifikuojančius vaistus.

Išsėtinė sklerozė, koronavirusas ir skiepai – atnaujinti visuotiniai patarimai

COVID-19 yra nauja liga, kuri gali paveikti sergančiojo plaučius, kvėpavimo takus ir kitus organus. Šiuos negalavimus sukelia po pasaulį paplitęs naujasis koronavirusas (SARS-CoV-2).

Žemiau pateikiamus patarimus parengė IS gydytojai ir tyrimus atliekantys specialistai. Šios rekomendacijos yra parengtos remiantis naujausiais duomenimis, kaip COVID-19 paveikia IS sergančius asmenis bei ekspertų nuomone. Rekomendacijos bus atnaujinamos atsiradus naujiems įrodymams.

Žemiau taip pat pateikiama papildomos informacijos apie COVID-19 mRNA (Pfizer-BioNTech and Moderna) vakcinas ir IS.

Rekomendacijos sergantiems IS

Turimi tyrimų rezultatai rodo, kad palyginus su visa populiacija sergant IS nėra didesnės tikimybės užsikrėsti COVID-19, sirgti sunkesne šios infekcijos forma ar mirti nuo infekcijos. Visgi, susirgti sunkesne COVID-19 ligos forma yra linkę IS sergantys asmenys, priklausantys šioms grupėms:

  • Žmonės, sergantys progresuojančia IS forma;
  • Sergantys IS vyresni kaip 60 metų žmonės;
  • IS sergantys vyrai;
  • Tamsiaodžiai ir galimai Pietų Azijos gyventojai, sergantys IS;
  • Asmenys, turintys aukštesnio lygio neįgalumą (pavyzdžiui, vertinant EDSS skalėje (Kurtzkės išplėstinę negalios vertinimo skalę (angl. Expanded Disability Status Scale) – 6 ir aukštesnis balas, kai atsiranda epizodinės ar pastovios vienpusės pagalbos priemonių (lazdelės, ramento, kito asmens palaikymo) poreikis);
  • IS sergantys asmenys, turintys viršsvorio, sergantys diabetu, širdies ar plaučių ligomis;
  • Vartojantys tam tikrus IS ligą modifikuojančius medikamentus.

Siekiant sumažinti tikimybę užsikrėsti COVID-19 asmenims, sergantiems IS, rekomenduojama laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų. Asmenys, esantys padidintos rizikos grupėje, ypatingą dėmesį turėtų skirti šioms saugumo priemonėms:

  • Laikytis mažiausiai 1,5 metro atstumo nuo kitų asmenų tam, kad būtų sumažinta tikimybė užsikrėsti nuo asmenų, kurie kosti, čiaudo ar kalba. Ši rekomendacija labai svarbi būnant patalpoje, tačiau patariama laikytis ir atvirose erdvėse.
  • Kaukės dėvėjimas turi tapti įpročiu, kai būnama tarp kitų žmonių. Svarbu užtikrinti, kad kaukė dėvima vadovaujantis instrukcijomis.
  • Vengti lankymosi vietose, kur daug žmonių, ypač uždarose patalpose. Kai yra būtinybė lankytis tokiose vietose, turi būti dėvima kaukė ir laikomasi saugaus atstumo.
  • Dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcinį skystį alkoholio pagrindu (veiksmingiausias dezinfekcinis skystis, kurio sudėtyje yra 70 proc. alkoholio).
  • Neliesti akių, nosies ar burnos su nešvariomis rankomis.
  • Kosint ar čiaudint prisidengti burną sulenkta alkūne ar servetėle.
  • Valyti ir dezinfekuoti paviršius, ypatingai tuos, kurie dažnai liečiami.
  • Aptarti gydymo ir priežiūros planus su sveikatos priežiūros specialistu nuotoliniu būdu arba vizito metu, kai tai būtina. Jeigu atsižvelgiant į esamą sveikatos būklę yra rekomenduojama lankytis gydymo įstaigose, nereikėtų vizitų vengti ar jų atsisakyti.
  • Išlikti aktyviems ir dalyvauti tokiose veiklose, kurios palaikys psichinę sveikatą ir gerovę. Skatinama fizinė ir socialinė veikla, kuri gali vykti lauke ir laikantis saugaus atstumo.
  • Pasiskiepykite nuo gripo ir paskatinkite tai padaryti savo artimuosius.

Globėjai ir šeimos nariai, kurie gyvena ar dažnai lankosi pas asmenis, sergančius IS, kurie yra padidintos rizikos grupėje, taip pat turėtų laikytis šių rekomendacijų tam, kad neužkrėstų sergančių artimųjų.

Nacionalinės ir tarptautinės rekomendacijos dėl saugaus atstumo gali skirtis. Rekomenduojami atstumai svyruoja nuo 1 iki 2 metrų. Asmenys turėtų laikytis savo nacionalinių rekomendacijų ir turėti omenyje, kad kuo didesnis atstumas, tuo geriau ir saugiau.

Patarimai, atsižvelgiant į taikomą IS ligą modifikuojantį gydymą

Dauguma IS vaistų slopina arba modifikuoja sergančiojo imuninę sistemą. Kai kurie vaistai gali padidinti tikimybę pasireikšti COVID-19 komplikacijoms, bet ši rizika turi būti įvertinta atsižvelgiant į kylančias rizikas, kurios atsirastų nutraukus ar atidėjus IS gydymą.

Rekomenduojame, kad asmenys, kuriems diagnozuota IS, tęstų šiuo metu taikomą IS gydymą, nebent gydytojas rekomenduotų gydymą nutraukti.

Asmenys, kuriems pasireiškė COVID-19 simptomai arba kurie gavo teigiamą testo rezultatą, turi kreiptis į savo gydytoją ar kitą medicinos darbuotoją, kuris yra susipažinęs su konkretaus asmens ligos eiga ir aptarti tolimesnį gydymą.

Prieš pradedant bet kokį naują IS gydymą ar jį keičiant, asmenys, kuriems diagnozuota IS, turi kreiptis į savo gydytoją ir aptarti, kuris gydymas, atsižvelgiant į ligos eigą ir esamas aplinkybes, būtų geriausias. Priimant sprendimą, reikėtų įvertinti šiuos aspektus:

  • IS ligos eigą ir aktyvumą;
  • Riziką ir naudą, kurias dažniausiai sukelia tam tikras gydymo kursas;
  • Papildomas rizikas, kurios susijusios su COVID-19:
      • Faktoriai, kurie sukelia didesnes COVID-19 komplikacijas: senyvas amžius, viršsvoris, buvusios kvėpavimo takų, kraujagyslių ar širdies ligos, progresuojanti IS eiga, padidinta rizika susijusi su rase/tautybe ir kt., kaip išvardinta aukščiau;
      • Esama ir numatoma COVID-19 plitimo rizika, atsižvelgiant į regioną, kuriame asmuo gyvena;
      • Rizika užsikrėsti COVID-19, atsižvelgiant į gyvenimo būdą, pavyzdžiui, ar yra galimybė saviizoliuotis (karantinuotis), ar dirbama padidintos rizikos aplinkoje;
      • Esant aiškiai sąveikai tarp tam tikro gydymo ir COVID-19 ligos eigos sunkumo;
      • Buvusį asmens užsikrėtimą COVID-19;
      • Galimybę pasiskiepyti nuo COVID-19.

Įrodymai apie vaistinių preparatų DMT poveikį COVID-19

Mažai tikėtina, kad interferonai (Avonex, Betaseron, Extavia, Plegridy, Rebif) ir glatiramero acetatas (Copaxone) gali neigiamai įtakoti COVID-19 ligos sunkumą. Yra preliminarių duomenų, kad interferonai gali padėti išvengti hospitalizacijos dėl COVID-19.

Turima informacija leidžia daryti prielaidą, kad žmonės, sergantys IS ir vartojantys Dimetilfumaratą (Tecfidera), Diroksimelio fumaratą (Vumerity), Teriflunomidą (Aubagio), Fingolimodą (Gilenya), Natalizumabą (Tysabri), Ozanimodą (Zeposia) ir Siponimodą (Mayzent), neturi padidintos rizikos susirgti sunkesne COVID-19 ligos forma.

Yra duomenų, kad gydymas, nukreiptas prieš CD20 ląsteles (kai vartojamas Okrelizumabas (Ocrevus) ir Rituksimabas (Rituxan)) gali būti susijęs su padidinta tikimybe susirgti sunkesne COVID-19 forma. Nepaisant to, gydymas šiais vaistais taip pat gali būti svarstomas kaip viena iš IS gydymo formų pandemijos metu. Žmonės, sergantys IS ir vartojantys anksčiau paminėtus preparatus bei Ofatumumabą (Kesimpta) ir Ublituksimabą (kurie veikia panašiu būdu), turėtų būti budrūs ir siekti sumažinti apsikrėtimo COVID-19 tikimybę dėl aukščiau paminėtos priežasties.

Trūksta duomenų, kad būtų galima įvertinti Alemtuzumabo (Lemtrados) ir Kladribino vartojimo saugumą COVID-19 pandemijos metu. Sergantieji IS bei vartojantys šiuos preparatus ir gyvenantys bendruomenėje, kurioje yra COVID-19 protrūkis, turėtų kartu su savo gydytoju atkreipti dėmesį į sergančiojo limfocitų kiekį. (Limfocitai yra baltųjų kraujo kūnelių rūšis, padedanti apsaugoti kūną nuo infekcijos). Jeigu leukocitų kiekis yra per mažas, pacientams būtina save maksimaliai izoliuoti, siekiant sumažinti infekcijos riziką.

Skirtingose šalyse yra pateikiamos skirtingos rekomendacijos dėl antrosios ar vėlesnių Alemtuzumabo, Kladribino, Okrelizumabo ir Rituksimabo dozių atidėjimo dėl COVID-19 protrūkio. Pacientai, vartojantys šiuos vaistus ir kuriems jau paskirta sekanti vaistų dozė, turėtų pasitarti su savo sveikatos priežiūros specialistu dėl rizikos ir naudos atidedant gydymą. Pacientai primygtinai raginami nenutraukti gydymo nepasitarus su savo gydytoju.

Patarimai dėl Autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos (AHSCT)

AHSCT apima intensyvų chemoterapinį gydymą. Šis gydymas tam tikram laikui labai stipriai susilpnina organizmo imuninę sistemą. Žmonės, kuriems neseniai buvo taikomas AHSCT gydymas, turėtų apsvarstyti galimybę prailginti saviizoliaciją mažiausiai 6 mėnesiams. Žmonės, kurie planavo šį gydymą, turėtų aptarti su gydytoju galimybę nukelti šią procedūrą vėlesniam laikui. Jeigu AHSCT gydymas visgi buvo paskirtas, jis turėtų būti atliekamas nuo kitų ligoninės pacientų izoliuotoje palatoje.

Atkryčiai ir kitos sveikatos problemos pandemijos metu

Žmonės, sergantys IS, turėtų kreiptis į gydytoją, jeigu jie patiria sveikatos pokyčius, kurie gali reikšti atkrytį ar kitą esminę problemą, pavyzdžiui, infekciją. Galima naudotis gydymo institucijų teikiamomis alternatyvomis (pavyzdžiui, konsultacijomis telefonu arba vaizdo konsultacijomis). Daugeliu atvejų atkryčius galima valdyti namuose.

Reikėtų kruopščiai apsvarstyti steroidinių vaistų vartojimą atkryčiams gydyti ir juos vartoti tik esant sudėtingiems IS atvejams. Yra įrodymų, kad vartojant dideles steroidų dozes mėnesį prieš užsikrečiant COVID-19, padidėja sunkesnės infekcijos rizika, dėl kurios gali tekti kreiptis į ligoninę. Jei įmanoma, sprendimą dėl gydymosi steroidiniais vaistais turėtų priimti neurologas, turintis patirties gydant IS. Žmonės, kurie atkryčio metu gydomi steroidais, turėtų būti ypač budrūs ir apsvarstyti galimybę saviizoliuotis mažiausiai mėnesiui tam, kad sumažintų riziką susirgti COVID-19. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu kuris nors sergantysis IS apsikrėstų COVID-19, nuo šio viruso jis gali būti gydomas ir steroidais, siekiant slopinti perdėtą imuninės sistemos atsaką, kuris dažnai apibūdinamas kaip „citokinų audra“.

Pandemijos metu sergantieji IS turėtų ir toliau dalyvauti reabilitacinėje veikloje ir išlikti kuo aktyvesni. Tai galima padaryti nuotoliniu būdu arba klinikose, jei jose užtikrinamos atsargumo priemonės, ribojančios COVID-19 plitimą. Žmonės, kurie nerimauja dėl savo psichinės sveikatos, turėtų kreiptis į savo sveikatos priežiūros specialistą.

Gripo vakcina

Gripo vakcina yra saugi ir rekomenduojama žmonėms, sergantiems IS. Šalyse, kuriose vyrauja sezoninis gripas, sergantiesiems IS rekomenduojama pasiskiepyti nuo sezoninio gripo, jei tik yra tokia galimybė.

Patarimai vaikams ir nėščiosioms, sergantiems IS

Šiuo metu nėra kažkokių specialių patarimų vaikams arba nėščiosioms, sergantiems IS. Šios pacientų grupės turėtų laikytis bendrųjų nurodytų rekomendacijų.

COVID-19 mRNA vakcinos (Pfizer-BioNTech ir Moderna) ir Išsėtinė sklerozė

Šiuo metu mūsų rekomendacijos yra paremtos tiktai mRNA vakcinomis (Pfizer-BioNTech ir Moderna), kadangi jas įvertino mūsų gydytojai ir mokslo ekspertai. Mes žinome, kad kitose šalyse yra naudojamos ir kitų gamintojų COVID-19 vakcinos. Mūsų tikslas yra kaip įmanoma greičiau atnaujinti rekomendacijas, įvertinant ir šias vakcinas.

mRNA vakcinos veikia panaudodamos dalį koronaviruso genetinio kodo, siekdamos paskatinti žmogaus imuninės sistemos atsaką – antikūnių ir T-ląstelių (tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių populiacijos) gamybą kovai su koronavirusu. Visi duomenys apie šias mRNA COVID-19 vakcinas yra gauti iš klinikinių tyrimų, kurie buvo atidžiai ir nuodugniai įvertinti bei patvirtinti reguliuojančių institucijų.

Mes nežinome, kiek žmonių, dalyvavusių mRNA vakcinų klinikiniuose tyrimuose, sirgo IS, todėl duomenų apie mRNA COVID-19 vakcinų saugumą ir efektyvumą žmonėms, sergantiems IS, kol kas nėra. Todėl mūsų rekomendacijos yra pagrįstos bendrosios populiacijos duomenimis, gautais klinikinių vakcinos tyrimų metu, bei ankstesne IS sergančių žmonių vakcinacijos patirtimi. Mes atnaujinsime rekomendacijas, kai tik  atsiras daugiau duomenų.

Žmonės, sergantys išsėtine skleroze, turėtų gauti COVID-19- vakcinas 

Mokslas parodė, kad COVID-19 mRNA vakcinos (Pfizer-BioNTech ir Moderna) yra saugios ir efektyvios. Kaip ir kitais sprendimais dėl konkretaus gydymosi, sprendimą skiepytis yra geriausia priimti bendradarbiaujant su savo gydytoju. mRNA vakciną (Pfiezr-BioNTech ir Moderna) turėtumėte gauti, kai tik ji tampa jums prieinama. COVID-19 ligos keliamos rizikos yra didesnės už bet kokias galimas skiepų rizikas. Reikia paminėti, kad to paties namų ūkio nariai ir artimi asmenys taip pat turėtų pasiskiepyti mRNA (Pfizer-BioNTech ar Moderna) vakcina, kai tik įmanoma, siekiant sumažinti viruso riziką.

Skiepijimas Pfizer-BioNTech ir Moderna COVID-19 vakcinomis vyksta dviem dozėmis. Turite gauti abi vakcinos dozes, kad vakcina būtų pilnai veiksminga. Dėl antrosios dozės vartojimo laiko turėtumėte vadovautis savo šalies skelbiamomis gairėmis. Jeigu jūs sirgote COVID-19 ir pasveikote, vis tiek turėtumėte skiepytis, kadangi nėra pastebėta, kad anksčiau buvusi infekcija apsaugo nuo susirgimo COVID-19 ateityje. Atkreipiame dėmesį, kad po pilnos vakcinacijos (dviejų dozių) maksimalus imunitetas susiformuoja per tris savaites.

Mes nežinome, kiek laiko paskiepytas asmuo yra apsaugotas nuo COVID-19, tačiau klinikiniai tyrimai rodo, kad bent kelis mėnesius apsauga yra labai aukšta (pvz., pasiskiepijusiems asmenims COVID-19 simptomų pasireiškimo rizika (po turėto kontakto) yra labai maža (mažesnė nei 5%)). Ateityje gali prireikti pakartotinių COVID-19 vakcinos dozių.

Žmonės, sergantys progresuojančia IS forma, vyresnio amžiaus, turintys aukštesnį fizinės negalios lygį (pvz., apribotą judėjimą), turintys rimtų sveikatos sutrikimų (pvz., diabetas, aukštas kraujospūdis, viršsvoris, širdies ir plaučių ligos), juodaodžiai ir, tikėtina, Pietų Azijoje gyvenantys žmonės, sergantys IS, turi didžiausią riziką būti hospitalizuoti, susirgus COVID-19.

Pfizer-BioNTech ir Moderna gaminami mRNA skiepai yra saugūs IS sergantiems žmonėms

Pfizer-BioNTech ir Moderna gaminamos mRNA vakcinos neturi gyvo viruso ir todėl negali sukelti COVID-19 susirgimo. Šios vakcinos taip pat neturėtų sukelti IS paūmėjimo arba pabloginti lėtinių IS simptomų. Rizika susirgti COVID-19 ženkliai viršija bet kokią riziką, susijusią su galimu IS atsinaujinimu dėl pasiskiepijimo.

Pfizer-BioNTech ir Moderna gaminamos mRNA vakcinos naudojimas gali turėti šalutinį poveikį, įskaitant karščiavimą ir nuovargį. Karščiavimas gali laikinai pabloginti jūsų IS simptomus, bet karščiavimui pasibaigus ligos simptomai turėtų grįžti į buvusį lygį. Net jeigu jums atsirastų šalutinis poveikis po pirmojo skiepo, tam, kad vakcina taptų iki galo efektyvi, yra labai svarbu pasiskiepyti ir antrąjį kartą.

Pfizer-BioNTech ir Moderna gaminamas mRNA vakcinas nuo COVID-19 yra saugu naudoti kartu su IS medikamentais

Jeigu jus gydantis gydytojas nenurodė kitaip, tęskite IS ligos gydymą ir jo nenutraukite. Staigus IS gydymo nutraukimas gali stipriai pabloginti ligos eigą. Remiantis anksčiau atliktomis studijomis, tiriant kitų vakcinų  poveikį IS gydymo eigai, Pfizer-BioNTech ir Moderna mRNA skiepų naudojimas kartu su bet kokiu IS gydymu yra saugus. Kai kurie IS gydymo metodai vakcinos efektyvumą gali sumažinti, tačiau vis tiek suteiks tam tikrą apsaugą. Tiems, kurie vartoja Ofatumumabą, Alemtuzumabą, Kladribiną, Okrelizumabą arba Rrituksimabą, būtina su savo gydytoju suderinti tinkamiausius skiepijimosi ir vaistų vartojimų laikus.

Kiekvienas turime asmeninę atsakomybę padaryti viską, kad sulėtintume pandemijos plitimą ir kuo greičiau įveiktume virusą

Saugių ir efektyvių vakcinų nuo COVID-19 įteisinimas vienu žingsniu priartina mus prie pandemijos sustabdymo. Tose vietose, kur jau atliekamas skiepijimas nuo COVID-19, būtina papildomai laikytis ir kitų nurodymų, susijusių su viruso plitimo mažinimu. Tikėtina, jog tai apims veido kaukių nešiojimą, socialinę distanciją ir rankų higieną.

 

Straipsnius vertė Feniksų draugijos nariai.

Naudoti šaltiniai:

  1. https://www.nationalmssociety.org/coronavirus-covid-19-information/multiple-sclerosis-and-coronavirus/suspected-covid-19-and-ms
  2. https://www.msif.org/news/2020/02/10/the-coronavirus-and-ms-what-you-need-to-know/