Imunitetas ir autoimuniniai procesai

Imuninės ląstelės – mūsų patikimi sąjungininkai, visada pasiruošę apginti organizmą nuo mikroorganizmų atakų.

Prieš „išleidžiant“ į darbą limfocitus, jie tikrinami kaulų čiulpuose ir užkrūčio liaukoje, ten, kur jie gaminami ir bręsta. Ląstelės, jei jos ketina būti tikrais mūsų draugais, privalo atskirti, kur yra savi, o kur potencialūs organizmo priešai. Imuninė ląstelė, atakuojanti savus, kelia pavojų ir turi būti sunaikinta. Bet kartais šios nenaudėlės geba išgyventi.

Tik nereikia nusiminti, dar ne viskas prarasta, nes imuninėje sistemoje veikia savęs toleravimo mechanizmai. Šie saugai sustabdo imunines ląsteles, kad jos neatakuotų savo organizmo arba, pavyzdžiui, suvalgyto maisto, kuris mums visiškai nekenksmingas. Savęs toleravimo mechanizmai pasirūpina tokiomis ląstelėmis-nenaudėlėmis ir taip mus apsaugo.

Deja, ir šie mechanizmai gali sutrikti. Organizmą pradeda atakuoti imuninės ląstelės, laikančios savo ląsteles priešais. Tai vadinama autoimunitetu, arba autoimunine liga. Tikrosios šio susirgimo priežastys dar nėra rastos.

Autoimuninių ligų yra gana nemažai, jos gali pažeisti bet kurį organizmo organą. Panagrinėkime keletą iš jų.

Kiekviena organizmo ląstelė turi struktūrą, vadinama branduoliu, kuriame yra visas genų rinkinys. Jeigu susirgote sistemine raudonąja vilklige, ląstelės pradėjo gaminti antikūnus, atakuojančius branduolį, ir visame kūne išplito uždegimas. Kitų autoimuninių ligų atvejų atakuojami sąnariai (reumatoidinis artritas) arba galvos ir stuburo smegenys (išsėtinė sklerozė).

Kiekvienos autoimuninės ligos simptomai ir jų pasireiškimo būdas atskirų žmonių organizme gali smarkiai skirtis. Priežastys, kodėl organizmas pradeda save naikinti, dar nėra galutinai išaiškintos.

Autoimuninės ligos dabar yra gydomos vaistais, kurie slopina imuninę sistemą. Taip mėginama padėti atakos pažeistiems  organams. Gaila, bet yra žmonių, kuriems šis gydymo būdas netinka. Pašaliniai poveikiai, susilpninus imuninę sistemą, padidina infekcijų riziką, todėl reikia ieškoti naujų gydymo būdų.

Imunitetas sergant išsėtine skleroze

Per pastarąjį dešimtmetį mokslininkai pasiekė apčiuopiamą proveržį supratę, kaip pakrinka imuninės sistemos elgsena išsėtinės sklerozės atveju. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kai kurias imunines sistemos dalis, ypač leukocitų tipą, vadinamą T ląstelėmis, galima valdyti vaistais ir taip pagerinti sveikatą. Tačiau neseniai mokslininkai aptiko dar daugiau imuninės sistemos dalių, lemiančių išsėtinę sklerozę – jų atradimas atvedė prie B ląstelių tyrimų.

Naujausi tyrimai rodo, kad IS patogenezei svarbi imuninė sistema, T ir B ląstelių funkcija, o gydymas, orientuotas į T ir B ląstelių veiklą, mažina uždegimą ir palengvina ligos eigą. Taip pat, tyrimai rodo, kad sergant IS demielinizacijos zonose nustatomos gausios T ir B ląstelių, ypač makrofagų, sankaupos, tai rodo su antigenu susijusį procesą.

Dabar pripažįstama, kad imuninė sistema (T ir B limfocitai) turi svarbiausią patogenezinę reikšmę susergant IS: skatina CNS audinių pažeidimą, ypač ankstyvos ligos uždėgimo fazės metu. Kaip konkrečiai imuninis atsakas išprovokuoja ar sukelia IS, nėra aišku. Galimi mažiausiai du mechanizmai:

  • Išorinis (infekcijos indikuotas autoimuninis atsakas, susijęs su molekulių mimikrija ir kt.);
  • Vidinis (imuninės tolerancijos mechanizmų sutrikimas į periferinę imuninę sistemą patekus autoantigenų ir kt.).

Imunitetas ir autoimuniniai procesai

Išsėtinė sklerozė yra ne vienintelė autoimuninė liga. Tokių ligų priskaičiuojama apie 100 rūšių. Daugeliui žinomos tokios autoimuninės ligos kaip artritas, vilkligė ar diabetas. Sergantys šiomis ligomis kasdien įrodo, kad kovojant už savo gyvenimo kokybę, galima su mažais praradimais gyventi toliau. Ir nesvarbu, kokia diagnozė įrašyta tavo ligos kortelėje.

Ką organizme veikia imuninė sistema?

Imuninė sistema – žmogaus organų ir audinių sistema, apsauganti organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitokių svetimkūnių. Imuninės sistemos ląstelės taip pat padeda atsikratyti užkrėstų, senų ar sergančių organizmo ląstelių, tame tarpe vėžinių ląstelių. Kartais apsaugos mechanizmas sugenda ir imunitetas puola savo organizmo ląsteles. Šis atvejis vadinamas autoimunine liga. Jos pavyzdžiai yra šie: išsėtinė sklerozė, sisteminė raudonoji vilkligė ir kai kurios cukrinio diabeto formos. Taigi, jei iš pradžių atrodė, kad imuninė sistema lyg ir neveikia kažko svarbaus, tai ilgainiui paaiškėjo, kad ji dirba dieną ir naktį, saugodama organizmą nuo ligų.

Imuninė sistema kasdien sąžiningai darbuojasi, siekdama apsaugoti nuo mus galinčių susargdinti tūkstančių mikrobų. Šį darbą ji atlieka taip veiksmingai, kad mes net nepastebime, kaip šitai vyksta. Skiepai aktyvuoja imuninę sistemą ir padeda jai apsaugoti organizmą nuo mikrobų, su kuriais galbūt susidursime ateityje.  Dabar daug žmonių serga alerginėmis ligomis arba autoimuninėmis, tokiomis, kaip IS ar reumatoidinis artritas ir kt. Žinoma, sirgdami IS Jūs aiškiai pajutote, ką reiškia agresyvus imuninės sistemos atsakas. Nereikia pamiršti, kad tai iškreiptas imuninis atsakas, kuris, jei viskas klostosi gerai, apsaugo Jus, kad netaptumėte mikrobų atakos auka. Susipažinę su tuo, kas atsitinka, jei imuninė sistema tampa nefunkcionali, geriau suvoksite imuninio atsako svarbą organizmo gerovei. Jei neturėtume imuninės sistemos, iškiltų problema ne tik kaip apsisaugoti nuo mikrobų, bet ir kaip atpažinti savo paties organizmo keistai besielgiančias ląsteles.

Mokslininkai nagrinėja autoimuninių ir alerginių susirgimų priežastis, bando atsakyti į klausimą, kodėl imuninė sistema ne visada įstengia atpažinti organizmą puolančius mikrobus ir atakuoja tam tikras kūno sistemos dalis. Tai išsprendę mokslininkai tikisi sukurti efektyvų autoimuninių, alerginių ligų bei vėžio gydymą bei sukurti tobulesnes vakcinas prieš infekcines ligas.

Imuninės ląstelės

Norint suprasti kas vyksta mūsų organizme, prisiminkime biologiją. Kalbėsime tik apie imunines ląsteles, kurios yra baltojo kraujo kūneliai.

Kai susižeidžiame ir odoje atsiranda žaizdų, per jas gali patekti mikrobai. Tada neutrofilai (mikrofagocitai), grupė kraujyje cirkuliuojančių baltojo kraujo ląstelių, keliauja į uždegimo židinį ir sunaikina mikrobus.

Kitas baltųjų kraujo ląstelių tipas yra makrofagai (makrofagocitai), kurie sunaikina patogenus juos prarydami. Makrofagų rasite plaučiuose, kepenyse, odoje, žarnyne.

Dar viena baltųjų kraujo kūnelių rūšys yra limfocitai, – tai pačios mažiausios ląstelės, priklausančios imuninės sistemos ląstelių šeimai. Jų dydis matuojamas šimtąja milimetro dalimi ar dešimčia mikronu. Stebint šias ląsteles per mikroskopą, jos atrodys labai panašios. Tik išsamiai panagrinėjus paviršines jų membranas paaiškėja, kad jos taip pat yra įvairių rūšių ir atlieka skirtingas specializuotas funkcijas.

Viena jų rūšis yra B limfocitai, arba B ląstelės. B ląstelės, tikriau iš jų išvysčiusios plazminės ląstelės, gamina specialų „ginklą“, vadinamuosius antikūnus, kurie jungiasi prie patogeno ir padeda imuninei sistemai su juo susidoroti. Kita limfocitų rūšis yra žinoma kaip T „helperiai“ (ląstelės pagalbininkės) ir T „killeriai“ (ląstelės naikintojos). T pagalbininkai padeda B ląstelėms gaminti antikūnus ir sustiprina makrofagų gebėjimą atakuoti patogenus. T ląstelės naikintojos, kaip nusako jų pavadinimas, yra baltųjų kraujo kūnelių šeimos smogikai. Jie nužudo visas virusų užkrėstas ląsteles.

Kita svarbi baltojo kraujo ląstelių rūšis yra dendritinės ląstelės. Šių ląstelių pavadinimas kilęs dėl jų formos – daugybės „rankų“, išsišakuojusių tarsi medžio šakos (Dendronas graikų kalba reiškia „medį“). Kai patogenai patenka į organizmą, būtent dendritinės ląstelės padeda T pagalbininkams išsiaiškinti, kokia tai ląstelė ir koks yra geriausias jos sunaikinimo būdas.

Žmonių B kilmės ląstelės gaminasi kaulų čiulpuose. T ląstelės gaminamos užkrūčio liaukoje (čiobrialiaukėje).

Trys patogenų sunaikinimo būdai

Dabar sužinosite truputį daugiau apie tai, kaip baltojo kraujo ląstelės padeda organizmui kovoti su patogenais.

1 - „Praryja“

Neutrofilai ir makrofagai, nes jie yra fagocitai, „praryja“ patogenus, ypač bakterijas. „Prarytas“ bakterijas jie suskaldo į atskiras dalis ir taip sunaikina.

2 - Nužudo užkrėstas ląsteles

Neutrofilai ir makrofagai, nes jie yra fagocitai, „praryja“ patogenus, ypač bakterijas. „Prarytas“ bakterijas jie suskaldo į atskiras dalis ir taip sunaikina.

3 - Slopina antikūniais

Patekusios į organizmą bakterijos ne tik dauginasi, bet ir gamina kenksmingas chemines medžiagas, kurios yra vadinamos bakteriniais toksinais. Stabdydamos bakterinių toksinų funkcionavimą, B ląstelės juos slopina, naudodamos specialų ginklą – antikūnus. Antikūnai taip pat gali jungtis prie virusų ir neleisti jiems įsiskverbti į ląstelę. Virusai, negalėdami patekti į ląstelę, negali daugintis.

Antikūnai atlieka ir kitą svarbų darbą. Jie prisitvirtina prie bakterijų, taip paženklindami kaip jauką makrofagams. Mes jau žinome, kad makrofagai geba „praryti“ ir nepaženklintas bakterijas, bet jiems tai padaryti sekasi daug lengviau, kai bakterijos yra padengtos antikūnais. Antikūnai keliauja po visą organizmą kraujyje. Tai reiškia, kad antikūnai gali greitai patekti į bet kurį užkrėstą organą ir susikauti su patogenu.

Kaip imuninė sistema atskiria patogenus vieną nuo kito?

Atskirti patogenus puikiai geba limfocitai. T ir B ląstelės turi specialius „įrankius“, išdėstytus visame ląstelės paviršiuje, kurie ir padeda tai atlikti. Šie „įrankiai“ vadinami antigeno receptoriais. Savo forma jie panašūs į pagaliukus, kurių galuose yra mažos ertmės. T ir B ląstelės turi antigeno receptorius, kurie atpažįsta skirtingus patogenus, bet jų forma ir funkcijos truputį skiriasi. B ląstelių antigeno receptorių forma primena raidę Y ir turi po vieną ertmę kiekvienos šakos galuose. T ląstelių receptorių forma primena lazdelę, tik gale jie turi vieną angą.

Priešingai negu antikūnai, T ląstelių antigeno receptoriai negali be kitų ląstelių pagalbosprisijungti prie patogenų.

Čia svarbų vaidmenį vaidina dendritinės ląstelės. Jas trumpai jau apibūdinome. Dendritinės ląstelės iš organizmo patogenus šalina dviem būdais. Jos „praryja“ pačius patogenus arba jais užkrėstas ląsteles. Tai padariusios, jos rūpestingai išstumia patogeno daleles ir jas demonstruoja savo paviršiuje. Taip atidengtos patogeno dalelės praneša T ląstelėms: „Pažiūrėkite, mes esame užsikrėtusios šiuo mikroorganizmu.“ Veiksmas, kurio metu siunčiamas signalas apie tai, koks mikrobas sukėlė infekciją, vadinamas antigeno pateikimu. Kadangi kiekvieno viruso dalelės, pvz., kiaulytės ir tymų, yra skirtingų formų, tai T ląstelės gali tiksliai atpažinti, kokiu virusu užsikrėtėte. Kai tik dendritinės ląstelės pateikia antigeną, T ląstelės greitai jį identifikuoja ir toliau tęsia darbą. Jos pažadina kitas imuninės sistemos ląsteles, pranešdamos su kokiu patogenu teks kovoti. Paskui imuninė sistema skuba atakuoti mikroorganizmus, kurie, apsigyvenę kūne, pradeda daugintis.