Išsėtinės sklerozės simptomai

Sergant išsėtine skleroze galimi įvairūs nemalonūs simptomai, tačiau sergantis asmuo nebūtinai turi jausti visus. Dažnai patiriami nemalonūs pojūčiai, kurie gali skirtis nuo kito sergančiojo patiriamų simptomų. Simptomai tai atsiranda, tai praeina. Būna ir tokių dienų, savaičių ir net mėnesių, kai žmogus nejaučia jokių nemalonių pojūčių primenančių, kad jis serga.

Kiekvieno paciento simptomai gali skirtis, tad gali būti, kad Jums pasireikš tik keli iš išvardytų simptomų arba nė vieno.

Išsėtinės sklerozės simptomai
Išsėtinės sklerozės simptomai

Gali pasireikšti šie simptomai:

  • vaikščiojimo sutrikimai
  • veido, rankų ar kojų nutirpimas
  • regos sutrikimai
  • nuovargis
  • pusiausvyros praradimas arba galvos svaigimas
  • šlapimo pūslės ar tuštinimosi sutrikimai
  • mąstymo ir koncentracijos sunkumai
  • depresija
  • ūmus ar lėtinis skausmas
  • seksualinės problemos
  • sąstingis ir raumenų spazmai

Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra nuovargis, kartais net visiškas jėgų nebuvimas, nepriklausomai nuo atliekamo darbo sunkumo ir pan. Taip pat dažnai vargina keisti ir nemalonūs pojūčiai, panašūs į tirpimą ar skruzdėlių bėgiojimą. Kartais pasitaiko sunkumų su koncentracija ir susikaupimu atliekant protinį darbą. Kartu su nuovargiu arba be jo, gali sutrikti regėjimas.  

Jeigu simptomai sustiprėja, tai vadinama paūmėjimu (arba pablogėjimu). Paūmėjimo atveju simptomus galite pajusti iškart, per kelias valandas arba jie gali progresuoti kelias dienas. Po to paprastai sveikatos būklė pagerėja (tai vadinama remisija).

Svarbu!

Jeigu simptomai tęsiasi mažiau nei 24 val., tai nėra pablogėjimas

Išmokti valdyti simptomus reikia laiko. Tik išgirdus diagnozę, normalu, kad žmogus itin jautriai reaguoja į neįprastus pojūčius, kuriuos gal buvo patyręs ir anksčiau, bet tiesiog nekreipdavo į juos dėmesio. Susirgimo pradžioje net į paprastą nuovargį reaguojama su baime, kad tai gali būti ligos paūmėjimas. Ilgainiui, sergantysis įgyja patirties ir jau gali ramiau reaguoti bei kontroliuoti simptomus.   

Dažniausiai sergančiojo patiriami simptomai yra nematomi kitiems žmonėms. Pavyzdžiui, nuovargis itin vargina sergantį žmogų, bet yra nepastebimas kitiems. Taip pat ir problemos su regėjimu apsunkina įprastinę veiklą, bet aplinkui esantys žmones to nepastebi. Šie simptomai nebūtinai yra visą laiką, jie tai atsiranda, tai praeina ir kartais jas patiriantis asmuo džiaugiasi, kad kiti to nepastebi, o kartais tai erzina.

Išsėtinės sklerozės simptomų klasifikavimas

Išsėtinė sklerozė pasireiškia labai  įvairiais simptomais. Klinikinė išraiška priklauso nuo IS plokštelių lokalizacijos galvos ir nugaros smegenyse. Daugybiniai IS pažeidimai gali sutrikdyti visas CNS funkcijas. 

Dažniausiai pažeidžiamos šios neurologinės sistemos bei pasireiškia jų pažeidimui būdingi simptomai:

  • Optinė: vienpusis regos pablogėjimas, centrinės skotomos, spalvų ir kontrastingumo skyrimo sutrikimas, skausmas akies obuolyje ar už jo
  • Piramidinė: vienos ar kelių galūnių silpnumas, spastiškumas, eisenos sutrikimas
  • Sensorinė: galūnių, liemens aptirpimas, parestezijos
  • Kamieninė: galvos svaigimas, dvejinimasis, kalbos, akių judėsių sutrikimai
  • Smegenėlinė: nistagmas, dizartrija, intencinis tremoras, dismetrija, ataksija
  • Dubens organų funkcijų sutrikimas: padažnėjęs ir sunkiai sulaikomas šlapinimasis, pereinantis į šlapimo nelaikymą, pasunkėjusi šlapinimosi pradžia, nutrūkstanti šlapimo srovė ir pan.
  • Pažinimo (kognityviniai) sutrikimai: nukenčia dėmesys, atmintis, išmokimas, informacijos apdorojimo greitis ir kt.
  • Emocijų sutrikimai: depresija, euforija, disforija
  • Nuovargis
  • Skausmas
  • Paroksizminiai simptomai.

IS simptomų įvairovė yra labai plati, daugelis jų mažai susiję su ligos trukme, pakitimų išreikštumu magnetinio rezonansų tomografijoje (MRT), simptomai dažnai persidengia tarpusavyje – vienas simptomas gali sustiprinti kitą simptomą arba jo koreliacijai skiriamas vaistas gali išprovokuoti papildomus simptomus.

Pagal tai IS simptomai klasifikuojami į pirminius ir antrinius

Pirminiai simptomai – nuovargis, raumenų silpnumas, regėjimo, jutimų sutrikimai, pažintinių funkcijų, dubens organų funkcijos sutrikimai pasireiškia dėl pačios ligos patofiziologinių procesų (demielinizacijos, aksonų žuvimo).

Antriniai simptomai išsivysto pirminių simptomų pasekoje, dėl taikomo gydymo ir kompensacinių priemonių poveikio bei komplikacijų. Prie antrinių simptomų galima priskirti skausmą, nuovargį, miego, adaptacijos sutrikimus, osteoporoze bei infekcijas.