Kineziterapeutė Laura: judėjimas yra mano darbas ir būdas valdyti ligą

 

Laura Sidaraitė (34 m.) studijavo kineziterapiją, dalyvaudavo kultūrizmo čempionatuose ir ten užimdavo aukštas vietas. Prieš 15 metų ji pradėjo jausti pirmuosius išsėtinės sklerozės simptomus, su jais ji bandė gyventi net devynerius metus. Galiausiai, 2011 m. jai diagnozavo išsėtinę sklerozę. Sporto klubuose dirbančiai trenerei tokia diagnozė sukeldavo net panikos priepuolius. Atrodė, kad viskas slysta iš po kojų. Tačiau per penkerius metus Laurai pavyko atrasti savo būdą sugyventi su liga ir ją kontroliuoti – ji turi asmeninį treniravimosi planą.

Diagnozės priėmimas

Pirmieji išsėtinės sklerozės simptomai Laurai pasireiškė dar pirmaisiais studijų metais. Tuomet ji pati ir jos artimieji viską paaiškino dideliais fiziniais ir psichiniais krūviais. 2004 m. ji dalyvavo kultūrizmo varžybose, ten susipažino su savo vyru, po penkerių metų jiems gimė vaikas. Kai prieš penkerius metus merginai ėmė silpti koja, ji suprato, jog to „nurašyti” nuovargiui jau nepavyks. Pasikonsultavus su neurologe ir atlikus visus tyrimus, ji išgirdo išsėtinės sklerozės diagnozę. Jai paskyrė betaferoną.
„Apie ligą beveik nieko nežinojau, tik su mama matėm per LRT televiziją laidą apie IS, užfiksavau panašius simptomus ir kad jie visiškai praeina, tuomet pamenu pagalvojau „gal ir man gali būti IS?”. O po kelių savaičių man ją nustatė. Dar prieš diagnozę, manau, turėjau nuojautą, jog man yra IS, o tėvams ir artimiesiems ilgai sunku buvo tai pripažinti”, – sako Laura.
Ji puikiai pamena, kaip jautėsi, kai išgirdo diagnozę – pasimetusi, vieniša, kažkokia kitokia. Todėl Lauros nuomone, labai svarbu sergantiesiems jungtis į organizacijas, bendrauti, kartu ieškoti būdų, kaip jaustis geriau. Kartu su drauge, kuriai diagnozavo reumatoidinį artritą, įkūrė Facebook’e paskyrą „Išdykęs imunitetas”. Ten pradėjo dalintis patarimais, kaip judėti, kaip mankštintis ir pan. Prieš kurį laiką Laura Vilniaus išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai” nariams surengė susitikimą, kuriame pasidalino savo atradimais, kaip turėtų mankštintis sergantieji išsėtine skleroze.

Sportiškas vaikas

„Sportavau nuo vaikystės, buvau sportiškas vaikas, jaučiausi labai stipri ir sportiška. Užsiėmiau fitnesu, įstojau į kineziterapiją ir galvojau, kad taip ir judėsiu visą gyvenimą. Pirmame kurse, o gal net dar dvyliktoje klasėje pradėjo skaudėti kojas, buvo jausmas, kad aš jas velku. Nesupratau, kas vyksta. Galvojau, kad tiesiog raumenų jėga sumažėjo.

Tėvai ir visi aplinkiniai man sakė, kad aš persisportavau, kad čia kažkas nerimto. Nuėjau pas daktarą tokia nepaeinanti, bet jis nieko nerado, pasakė, kad pagerčiau B grupės vitaminų ir viskas praeis. Viskas ir praėjo. Paskui vėl varžybos, įsidarbinau sporto klube. Pabaigiau kineziterapiją. Vesdavau aktyvias aerobikos treniruotes. Pagimdžiau vaiką 2008 m., kai jam buvo du metai, jam prireikė operacijos. Tada buvo man didelis stresas, todėl pasikartojo savijauta su kojomis, aišku, dar prisidėjo nerimo sutrikimai, panikos priepuoliai ir aš vėl pradėjau šlubuoti.
Tada vėl pas gydytoją, privačioje klinikoje man pasiūlė pasidaryti magnetinio rezonanso tyrimą. Rado daugybinių židinių. Kol buvo daromi tyrimai, gulėjau ligoninėje. Guliu ir galvoju, tai kaip čia man toliau – tai aš nebetenku darbo! Viskas griūna! Bet pagulėjau, nurimau. Grįžau į darbą, pradėjau vesti kitokias treniruotes – Pilates, kalanetika. Man jos labai tiko ir patiko. Pradėjau atsirinkti, kas man tinka sporte, kas ne.
Nuo to laiko sustiprėjau, jau ir su svoriais dirbu, galiu ir didesnius krūvius pakelti. Praktiškai grįžau į tą formą, kuri buvo anksčiau“, – savo istoriją atvirai susirinkusiems pasakojo Laura.

Asmeninis treniravimosi planas

Jos manymu, sergantiesiems išsėtine skleroze visai netinka aktyvi aerobika, nes jos metu labai sukaistama, pakyla pulsas, prakaituojama. O štai tempimo pratimai yra tiesiog būtini. Pilates užsiėmimai leidžia sustiprinti korseto ir giliuosius raumenis. Taip pat jie mažina įtampas ir jiems atlikti nereikia ypatingos įrankos, viskas atliekama be jokių papildomų priemonių.
„Po visų bandymų darau išvadą, kad mankštinimasis su pasipriešinimu, treniruoklių salėje, man tinka labiausiai. Labiausiai jaučiu tą teigiamą poveikį. Kilnojant svarmenis gali pasidaryti sau tinkamiausią režimą, mankštintis intensyviau ar ramiau. Svarbiausia, kad per daug neužkiltų pulsas, bet tai turi būti kad ir nedidelis, bet iššūkis jūsų kūnui. Teko skaityti nemažai straipsnių apie mankštinimąsi su pasipriešinimu esant autoimuniniams susirgimams, australai daug rašo, kad sportas su svarmenis teigiamai veikia sergančiųjų išsėtine skleroze savijautą“, – pasakojo Laura Sidaraitė.
Ji prisipažįsta, kad kol kas neišsprendė klausimo, kaip mankštinantis treniruoklių salėje ir darant tempimo pratimus treniruoti širdį. Vadinamosios kardio treniruotės reikalauja, kad pakiltų pulsas, kūnas sukaistų. „Kol kas matau vieną sprendimą – intensyvus vaikščiojims lauke. Širdžiai reikia iššūkių, kitaip ji nesitreniruoja“, – sakė trenerė.

Pulsas

„Šiaurietiškas ėjimas vieniems bus labai lengva ir pulsas net pajudės. O kitam tai jau iššūkis, kyla spaudimas ir treniruojasi širdis. Lygiai taip pat važiavimas dviračiu. Pulsas kils jeigu darote pratimus rankoms ir, pavyzdžiui, jas aukštai keliate. Jeigu darote pratimus kojos, pavyzdžiui, pritūpimai, dar ir su svoriais, tai čia jau treniruojate širdį, nes tikrai užkils pulsas“, – į susirinkusiųjų klausimus apie populiarias judėjimo formas bei pulso kontrolę atsakinėjo Laura.
Kaip sureguliuoti širdies ritmą sportuojant, kad nekiltų aukščiau norimos ribos? – klausė susitikimo dalyviai. „Tą nesunku patiems pajusti, jei po pratimo iš karto ūžia galva, reikia daryti pertrauką, pavaikščioti, palaukti kol susinormalizuoja, mankštinimąsi tęsti ir gal imti mažesnius svorius. Aš niekada nedarau šuoliukų, nes jie man iš karto pakelia spaudimą ir darosi nemalonu. Bandžiau bėgioti, bėgiojimas lauke lėtu tempu man labai tiko.“

Pusiausvyra

Metai po diagnozės Laura vedė vadinamąsias balanso treniruotes. Mergina pamena, kad tuomet netikėjo, jog jai pavyks vesti tokius užsiėmimus, nes, kaip ji sakė, pati normaliai nepastovėdavo.
„Aš buvau blogiausia trenerė“, – šypteli Laura. – „Tačiau greitai pamačiau, kad šia metodika dirbant įmanoma koreguoti savo pusiausvyros jausmą. Mano koordinacija po tų treniruočių labai pagerėjo. Aš galėjau stovėti ant vienos kojos, koja ištiesta atgal, rankos į priekį. Daryti tuos pratimus, gal ne taip gerai kaip kitoms trenerėms, bet man pavyko, nes kasdien dirbau su tuo. Manau, kad pusiausvyra yra mano silpnoji dalis. Labiausiai tą jaučiu atsistojus, kai tenka daryti pratimu. O štai atsiklaupus jau galiu kelti priešingą koją ir ranką – puikiai pavyksta, nes jaučiuosi stabiliau, daugiau atramos taškų. Supratau, kad dažnam sergančiajam išsėtine skleroze reikia labai lavinti pusiausvyros jausmą. Tad mums balanso pratimai labai naudingi“.

Dar šiek tiek patarimų

Laura siūlė išbandyti Pilates užsiėmimus tiems, kas skundžiasi nugaros skausmais. Dirbant prie kompiuterio, ilgai sėdint pečių juosta, trapecijos raumenys linkę įsitempti. Nuo tos įtampos juos ima skaudėti. Tad giliųjų raumenų mankštos galėtų padėti nugalėti šį skausmą. Laura pademonstravo tempimo pratimą pečių juostai atpalaiduoti. Ji sakė, jog internete galima rasti nemažai tempimo pratimų, visi jie yra tinkami sergantiesiems išsėtine skleroze.
„Jeigu norima mankštintis namie, geriau nedaryti to tik prabudus. Leiskite sau ramiai prabusti. Ryte daryčiau tik tempimo pratimus lovoje. Pasirąžote, ištempiate kojas, pritraukiate prie savęs. Vietoj apšilimo puikiai tiks 15 minučių pasitvarkymas namuose. Plaunant grindis ir valant dulkes labai puikiai išjudinami visi raumenis, šiek tiek sušyla raumenys. O tada jau galima skirti kokį pusvalandį tempimo, jėgos pratimams“, – pataria Laura. Mankštintis namie, jos manymu, galima ir kasdien, bet neilgai.
„Pagal ligos eigą, stadiją, siūlau susikurti pratimų seriją visoms raumenų grupėms, kad per vieną dieną nedaryti pratimų visoms raumenų grupėms. Vieną dieną turi būti daromi pratimai pusiausvyrai lavinti, kitą dieną – tempimo, kitas dienas dirbama su svoriais, vyksta raumenų stiprinimas. Sergant išsėtine skleroze nėra tam tikrų pratimų, kurių negalima daryti. Svarbiausia, daryti teisingai, matyti savo galimybes, jeigu svaigsta galva ar pradeda skaudėti galvą, reikia padaryti pertrauką, pailsėti“, – patarė kineziterapeutė.

O gal nesimankštinti?

Kas būtų jeigu sergantysis išsėtine skleroze nesimankštintų? Gyveno žmogus iki diagnozės nesimankštindamas ir po diagnozės nesimankština? – klausė Lauros Vilniaus išsėtinės sklerozės „Feniksai“ draugijos nariai.
„Mankšta padeda ne stiprėti raumenims, bet judesio metu organizme išsiskiria, ima formuotis tokios medžiagos, kurios padeda gydyti „sugedusį“ nervą. Man teko skaityti ne vieną tyrimą, straipsnį apie mankštinimosi naudą organizmui. Aš tuo tikiu ir mane šis tikėjimas judėjimo galia gydyti kūną labai gelbėja. Jeigu žmogus nesportuoja, giliau krenta į depresiją, jo neįgalumas progresuoja. Be to, mankštinimasis generuoja laimės hormoną endorfiną. Todėl pajudėjus visuomet jaučiamės linksmesni. Savijauta tikrai nedžiugins, jeigu mūsų judėjimas susives tik į kasdienius judesius ar tam tikrų atstumų įveikimus. Todėl, manau, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti raumenų stiprinimui, tempimo pratimams bei pusiausvyros jausmo lavinimui“, – kalbėjo kineziterapeutė, trenerė Laura Sidaraitė.

Lauros laimėjimai:

• 2000m. Lietuvos kultūrizmo ir fitneso čempionate jaunių kategorijoje I vieta
• 2004m. Lietuvos kultūrizmo ir fitneso čempionate kūno fitneso kategorijoje II vieta
• 2004m. Lietuvos kultūrizmo ir fitneso čempionate porų kategorijoje II vieta
• Kineziterapeutė, asmeninė trenerė, grupinių užsiėmimų instruktorė.
• 2004m. baigusi kineziterapiją VU medicinos fakultete.
• 2008m. 2015m. baigusi LEU sporto trenerio perkvalifikavimo kursus.
• 2007m. stažavosi vaiko raidos centre ankstyvosios reabilitacijos skyriuje, 2010m. dirbo reabilitacijos centre “Gemma”