Fiziniai pratimai turi būti kartojami sistemingai, nes tik tuomet fiziologiniai pokyčiai organizme gerina ir stiprina sveikatą

Apie kineziterapiją

Kineziterapija – sveikatos ir fizinės būklės grąžinimas, palaikymas, negalios kompensavimas gydant judesiu ir fiziniais veiksniais.

Kineziterapijos pagrindinis gydomasis veiksnys – natūrali biologinė organizmo judėjimo funkcija.

Judesys – natūralus žmogaus veiksmas:

  • Gerinantis atremties ir judėjimo aparato, kraujotakos ir kvėpavimo sistemų būklę;
  • Atkuriantis pažeistų organų funkcijas;
  • Koreguojantis ligos eigą;
  • Padedantis prisitaikyti organizmui prie didesnių fizinių krūvių.

Kineziterapija taikoma daugelio ligų atveju ir skiriama iškarto, kai ligonio būklė nusistovi, siekiant sugrąžinti arba kompensuoti judėjimo funkciją, sumažinti komplikacijų galimybę, palaikyti bendrą paciento fizinį pajėgumą, t.y. kompensuoti hipodinamijos poveikį.

Kineziterapijos tikslas – kineziterapijos metodais (aktyviu, pasyviu judesiu, audinių tempimu, masažu, fizikiniais veiksniais) ir priemonėmis sustabdyti patologinį vyksmą ir siekti greičiau atgauti sveikatą ir darbingumą.

Pasyvioji kineziterapija

  • Masažas;
  • Mechanoterapija;
  • Tempimas;
  • Vibracija

Aktyvioji kineziterapija

  • Gydymas padėtimi;
  • Dozuotas ėjimas ir terenkūras;
  • Žaidimai ir sportiniai elementai;
  • Gydomieji pratimai

Kineziterapijos principai:

  • Sistemingumas – fiziniai pratimai turi būti kartojami sistemingai, nes tik tuomet fiziologiniai pokyčiai organizme gerina organų ir sistemų funkcinę būklę, grąžina ir stiprina sveikatą
  • Laipsniškumas – nuo mažo fizinio krūvio prie didelio ir nuo paprasto veiksmo prie sudėtingo
  • Individualumas – atsižvelgiama į kiekvieno asmens intelektines bei fizines galimybes ir polinkius. Taikomi fiziniai pratimai, veikla turi atitikti kiekvieno asmens fizines ir asmenines savybes.
  • Prieinamumas – fiziniai pratimai turi atitikti asmens fizinį pasirengimą. Turi būti ne per sunkūs ir ne per lengvi, kad būtų galima pasiekti numatytų rezultatų.
  • Įvairiapusiškumas / visapusiškumas – fiziniai pratimai turi lavinti tik tam tikrą funkciją, bet lavinti ir stiprinti viso organizmo būklę.
  • Sąmoningumas – tik sąmoningai dalyvaudami korekcijos programoje asmenys pasiekia gerų ir laukiamų rezultatų. Asmenys turi suvokti atliekamų pratimų esmę ir naudą. Suvokus, dėl ko tai yra daroma imamasi aktyvios veiklos dalyvavimo.
  • Vaizdumas – šis principas padeda ligoniui suprasti, kaip atlikti pratimą. Reikia ligoniui ne tik paaiškinti, kaip atlikti, bet parodyti kaip tai padaryti teisingai ir saugiai.
  • Aktyvumas – tik aktyviai dalyvaudami asmenys gali siekti numatytų tikslų. Sulaukiama geresnių rezultatų. Veikla, fiziniai pratimai tampa malonūs ir kokybiški. Padeda plėtotis asmens savarankiškumui ir stiprinama valia.