Kuo naudinga mankšta sergant išsėtine skleroze

Išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ konsultantas, kineziterapeutas Jevgenij Frolov praeitų metų pabaigoje skaitė kelis pranešimus draugijos nariams. Jis pabrėžė fizinio aktyvumo naudą sergantiesiems, pateikė daug praktinių patarimų, kaip mažinti raumenų įsitempimus, būdingus šiai ligai. Jūsų dėmesiui pagrindinės specialisto pranešimų mintys.  

Fizinio aktyvumo nauda

Dažniausios problemos sergant išsėtine skleroze yra sutrikusi eisena, pusiausvyra, koordinacija, propriorecepcija (šis terminas bus paaiškintas vėliau), sumažėjusi ištvermė ir liemens kontrolė. Norint lavinti paminėtas funkcijas aktualu užsiimti tikslinga ir reguliaria fizine veikla.

Fizinis aktyvumas sukelia smegenyse procesus, padedančius atkurti pažeistus plotus, taip pat padeda gerinti ir išlaikyti kaulų, raumenų, širdies ir kraujagyslių sistemų bei kitų sistemų funkcinę būklę. Funkciniai pratimai (vienu metu apkrauna daugiau kaip vieną raumenų grupę, pratimų metu dirba gilieji kūno raumenys) padidina energiją ir padeda išlikti aktyviems kasdienėje veikloje.

Be to, reguliari fizine veikla padeda sumažinti jaučiamus ligos simptomus, to sukeltus nepatogumus, pavyzdžiui, dėl nelavinamos pusiausvyros svaigstant galvai, žmogus patiria „užmetimus“. Tai verčia aplinkinius atsigręžti, o pats sergantysis dar ir rizikuoja patirti kritimą.  

Eisena

Viena iš pagrindinių problemų sergant išsėtinė skleroze – tai eisena. Motoriniai sutrikimai dažniausiai pasireiškia apatinėse galūnėse. O tai lemia eisenos pakitimus: sumažėja ėjimo greitis ir ritmas, sutrumpėja žingsniai, ilgėja abiejų kojų atramos bazė ir raumenų aktyvacijos laikas. Kinta judesių stereotipai, o tai daro neigiamą įtaką pusiausvyrai. Ką reiškia judesių stereotipai? Tą padėtų suprasti toks mažas eksperimentas: nelankstant kojų per kelius pabandykite pereiti kambarį. Ar jaučiate, kaip įsitempė raumenys, apie kuriuos iki šiol net nežinojote? Užtenka įsitempti vienam raumeniui, pavyzdžiui, įsitempia sėdmenų raumenys ir jau kinta eisena.  

Siekiant taisyklingos eisenos, kineziterapeutai rekomenduoja atlikti funkcinio pobūdžio pratimus bei lavinti jėgą. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas liemens kontrolei. Atliekant tokius pratimus ir lavinant kojų jėgą gerėja eisena, pusiausvyra, didėja ėjimo greitis ir ilgėja nueinamas atstumas.

Propriorecepcija

Šis sudėtingas žodis apibrėžia jautrumą informacijai gaunamai iš kaulų -raumenų sistemos. Propriorecepcija apima tris jutimus: padėties, judėjimo ir jėgos. Proprioreceptoriai dirginami, kai mes einame, bėgame, lipame laiptais, žodžiu, judame.

Proprioreceptoriai sukuria kūno suvokimą erdvėje. Gera propriorecepcija ypač svarbi traumų prevencijai. Jei sugebėsime gerai ir tikslingai valdyti savo kūną, pavyzdžiui, nusileidžiant ant žemės, keičiant kryptį – proprioreceptoriai siųs kokybiškus signalus – tuomet gebėsime tiksliai koreguoti savo padėtį erdvėje. Sergant išsėtine skleroze yra pažeidžiami proprioreceptoriai, ypač raumenyse (nors ir ne visais atvejais ir ne visada tiesiogiai). Tai lemia pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimus.

Pusiausvyra ir koordinacija

Daugiau nei pusei sergančiųjų IS pasireiškia pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai. Sutrikus pusiausvyrai ir koordinacijai yra apribojamos judėjimo galimybės. Ėjimas tampa nesaugus, reikalauja daugiau pastangų. Taip pat sutrikdomas savarankiškas apsitarnavimas, padidėja kritimų rizika.

Pusiausvyra – tai gebėjimas išlaikyti stabilią kūno padėtį atliekant įvairius judesius.

Pusiausvyra gali būti:

  • Statinė – gebėjimas išlaikyti kūno padėtį nejudant;
  • Dinaminė – gebėjimas išlaikyti ir atgauti pusiausvyrą judant (pavyzdžiui, dar nešant rankinę ar sunkesnį maišą).

 

Koordinacija – tai raumenų sąveika, dėl kurios judesiai yra tolygūs ir tikslūs.

Pagrindinis pusiausvyrą reguliuojantis centras yra smegenėlės. Mūsų akis, ausis, rankas ir kojas valdantys nervai taip pat dalyvauja palaikant pusiausvyrą. Sutrikimai atsiradę bet kurioje iš šių struktūrų (jei užgula ausys, suprastėja regėjimas – taip gali nutikti ligos pablogėjimo metu ar kai reiškiasi IS simptomai) pablogina koordinaciją, todėl išvengti griūvimų gali padėti pusiausvyros pratimai.

Pusiausvyros pratimai padidina impulsų srautą į pusiausvyros centrą (smegenėles) – dėl to pagerėja smegenėlių funkcionavimas, o dėl to gerėja ir pusiausvyra bei koordinacija. Kuo labiau dirginamas vienas iš centrų, tuo labiau jis įpranta gerai dirbti.

Taip pat svarbu lavinti liemens kontrolę, kuri padės išvengti ar toliau progresuoti pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimams.  

Ištvermė

Nepakankama ištvermė yra dažno, reguliariai nesimankštinančio žmogaus problema, ne tik sergančiųjų išsėtine skleroze. Tačiau turint šią diagnozę stiprinti ištvermę ypač svarbu, nes tai geriausia prevencinė priemonė kovai su labai dažnu simptomu – nuovargiu.

Puiki veikla, galinti padėti įveikti nuovargį yra aerobinė mankšta (kuri trunka ilgą laiką), ji stipriną širdį, suaktyvina kraujotaką, pagreitina medžiagų apykaitą, mažina stresą, taip pat jos dėka atsiranda daugiau energijos ir padidėja darbingumas. Pratimai su pasipriešinimu taip pat padeda didinti ištvermę ir toleranciją fiziniam krūviui.

Dviračio minimas, elipsiniai treniruokliai, ėjimas – viskas tinka, svarbiausia, kad būtų apkrauta širdis, kraujagyslių sistema. Aerobines veiklas reikėtų kaitalioti.