Rolandas Matulevičius: „Išsėtinė sklerozė nestabdo tobulėti sporto srityje“

Dėl pandemijos ir šalyje įvesto griežto karantino, kai buvo uždarytos sporto salės, baseinai, sveikatingumo ir kineziterapijos centrai, žmonėms sumažėjo galimybės užsiimti fizine veikla.

Tačiau dabar, prasidėjus šiltajam metų sezonui, atsiranda vis daugiau galimybių judėti ir lauko sąlygomis. Būtent todėl išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“ gegužės 30 d. Vingio parke surengs akciją „Judėk, kad judėtum“, skirtą judėjimo svarbai pabrėžti ir Tarptautinei išsėtinės sklerozės (IS) dienai paminėti.

Ši akcija oficialiai įtraukta į Tarptautinės išsėtinės sklerozės organizacijos pasaulio renginių, mininčių tarptautinę IS dieną, žemėlapį. Jos metu laukia įvairios pramogos gryname ore – suneštinės vaišės „Feniksų piknikas“, dizainerės R. Žiedės vedamos dirbtuvės „Nuspalvink smegenis“ ir 13 val. simbolinis „Feniksų ratas“. Jo tikslas – įveikti 3 kilometrus (arba kiek pajėgiama) greitu ėjimu, bėgimu, transporto priemonėmis – riedučiais, paspirtukais, dviračiais ir pasipuošus oranžinės spalvos drabužiais, aksesuarais ar kitais šios spalvos atributais išreikšti solidarumą su sergančiaisiais.

Išsėtinė sklerozė – neurologinė liga, veikianti žmogaus nervinę sistemą. Dažnas asmuo, išgirdęs sąvoką „sklerozė“, šią ligą sieja tik su atminties sutrikimu, tačiau tai nebūtinai pagrindinis ligos faktorius – kiekvienas ligą patiria skirtingai.

Kaip teigia gydytojas neurologas Tadas Žuromskis, atminties sutrikimas, sergant išsėtine skleroze, gali pasireikšti išgyvenant depresijos ir nerimo būsenas, smegenų senėjimu, kai palaipsniui netenkama tam tikro procento smegenų tūrio. Pagrindiniai išsėtinės sklerozės mechanizmai apima uždegimą galvos ar nugaros smegenų srityje, o greta šių mechanizmų vystosi nervinių ląstelių žūtis.

Šie veiksniai sukelia nuovargį, raumenų spazmus, pusiausvyros sutrikimus. „Fizinis aktyvumas ir pratimai – vieni iš ligą modifikuojančių veiksnių ir jie tinka beveik visiems“, – teigia T. Žuromskis. Taigi pacientams, sergantiems išsėtine skleroze, privaloma mankštintis netgi daugiau negu sveikiems asmenims.

„Feniksų“ draugijos nariui Rolandui Matulevičiui ši liga diagnozuota jau daugiau nei prieš ketverius metus, tačiau tai nesutrukdė jam aktyviai sportuoti. Rolandas jau keletą metų vadina save paspirtukų sporto entuziastu. Jis vienas iš nedaugelio Lietuvos sportininkų, užsiimančių būtent sportiniais paspirtukais. Nepaisant ligos, vyras ir toliau sėkmingai treniruojasi ir dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose paspirtukų čempionatuose Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir daugelyje kitų šalių. Būdamas „Feniksų“ bendruomenės narys jis rodė didelę iniciatyvą, kad būtų įgyvendintas IS dienos renginys, ir norėjo pagerinti savo asmeninį rekordą – apvažiuoti 103 km paspirtuku.

Bendruomenėje visi nuoširdžiai palaiko Rolandą ir jo norą. „Jei pastebime, kad žmogus išdrįsta prabilti apie asmenines svajones, mes stengiamės jas įgyvendinti visi kartu. Kai suteikiama galimybė kam nors padėti, tai motyvuoja ne tik tą žmogų, bet ir visą bendruomenę, nes visi suvokia, kad kiekvienas iš jų ką nors sugeba“, – sako draugijos „Feniksai“ pirmininkė A. Staševičienė.

Tarptautinės išsėtinės sklerozės dienos renginiu „Judėk, kad judėtum“ idėjos autorius draugijos „Feniksai“ narys Mantas Chodosevičius nori priminti visuomenei, kad judėti yra be galo svarbu, kad fizinis aktyvumas yra būtinas ne tik sergantiesiems, bet ir visiems kitiems.

Daugiau informacijos apie šios savaitės renginį galite rasti išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ interneto svetainėje ir „Facebook“ puslapyje.