Dar kartą apie rūkymą ir …išsėtinę sklerozę

Išsėtinė sklerozė (IS) yra lėtinė uždegiminė – demielinizuojanti ir progresuojanti centrinės nervų sistemos liga. Iki šiol atlikti tyrimai buvo nesėkmingi, nustatant tiesioginį ligos sukėlėją. Tačiau IS išsivystymui yra svarbu: gyvenimo būdas (rūkymas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas), aplinkos veiksniai (vit D trūkumas, ultravioletinių spindulių poveikis, persirgta Epštein Barr virusinė infekcija) ir genetinis polinkis sirgti autoimuninėmis ligomis. Būtent šių veiksnių sąveika tarpusavyje ir sudaro sąlygas ligai išsivystyti.
 
Literatūroje daug rašoma apie rūkymo žalą, sukeliant širdies kraujagyslių ligas, vėžį, bet mažiau kalbama apie šio kenkmingo įpročio poveikį autoimuninėms ligoms (reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, uždegiminės storosios žarnos ligos, psoriatinis artritas) ir ypač IS.
 
Paskutinius dvidešimt metų buvo plačiai tyrinėjama rūkymo įtaka IS ir, remiantis tyrimų rezultatais, galima teigti:
 
1.     Rūkymas didina riziką susirgti IS.
2.     Pasyvus rūkymas taip pat turi neigiamą poveikį ligos išsivystymui.
3.     Rūkančioms moterims rizika susirgti IS yra didesnė, nei vyrams, turintiems šį žalingą įprotį.
4.     Ligos rizika ženkliai didėja, kuo daugiau surūkoma cigarėčių ir kuo ilgesnis rūkymo stažas.
5.     Rūkymas aštrina pačios ligos simptomus.
6.     Rūkymas didina ligos paūmėjimų dažnį.
7.     Rūkantiems pacientams dažniau nustatomi aktyvūs uždegiminiai židiniai galvos smegenyse ir didesnio laipsnio smegenų atrofija.
8.     Rūkymas spartina IS progresavimą ir invalidizuojančių ligos pasekmių išsivystymą.
9.     Rūkymas didina mirštamumą IS sergančiųjų tarpe.
10. Rūkymas mažina vaistų nuo IS (natalizumabas, beta-interferonas) efektyvumą.
11. Metus rūkyti IS susirgimo rizika mažėja, tačiau ji susilygina su ‘nerūkančiųjų’ rizika tik per 10 m.
12. Metus rūkyti lengviau gydyti IS sukeltus simtomus ir mažėja ligos progresavimo rizika.
 
Išvados:
–       Nerūkai, tai ir nepradėk.
–       Jei rūkai, tai mesk.