Pastaraisiais metais sveiko gyvenimo būdo klausimas tapo itin aktualus IS bendruomenėje. Nemažai diskusijų kyla dėl vitamino D reikšmės organizmui. Daugelis sergančiųjų papildomai vartoja vitaminą D, viršydami dozę ir rizikuodami pakenkti sau.
Todėl nusprendėme išanalizuoti mokslinius tyrimus ir pateikti mokslininkų įrodytą informaciją, kodėl vitaminas D, arba kitaip „saulės“ vitaminas, yra toks svarbus.
Naujausi moksliniai tyrimai patvirtino, kad vitaminas D veikia kaip hormonas, todėl jis toks svarbus daugeliui organizmo ląstelių. Daugelis lėtinių ligų yra uždegiminės, o vitaminas D slopina uždegiminius procesus. Šis vitaminas neatsitiktinai vadinamas saulės vitaminu, nes net 90 procentų jo kiekio pasigamina būnant saulėje ir tik 10 procentų gaunama su maistu.
Gydytojų rekomendacijomis, kad gautų dienos vitamino D normą, žmonės turi būti saulėje vidurdienį 10 – 15 minučių, atidengę ketvirtadalį kūno ir neišsitepę apsauginiais kremais. Be abejo, saulėje būnant reikia nepamiršti pasitepti apsauginiais nuo UV spindulių kremais. Tačiau galima trumpai ir labai atsakingai, ne ilgiau kaip 15 minučių, pasimėgauti saulės spinduliais, kad pasisavintume vitamino D. Tačiau jeigu vitamino D trūksta, nei saulė, nei maistas jo nepapildys, o tik padės palaikyti esamą jo koncentraciją organizme.
Tam, kad papildytume vitamino D koncentraciją organizme, rekomenduojama vartoti papildus. Tačiau gerti juos profilaktiškai reikia atsakingai, prieš tai atlikus bendrojo vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimą. Nustačius, kad yra stygius, bet nežinodami, kiek trūksta, gerdami papildus žmonės rizikuoja – dėl per mažos dozės jie nepasieks laukiamo rezultato, o per didelės dozės gali nuodyti organizmą.
Pagrindiniai vitamino D požymiai nėra specifiniai. Dažniausiai vitamino D stoka nustatoma, kai vaikai jau serga rachitu ir atsiranda kaulų deformacijų, ir vyresniame amžiuje susirgus osteoporoze ir lūžus kaulams. Kai vitamino D nepakankamumas nedidelis, gali būti jaučiamas bendras nuovargis, kamuoti nugaros, sąnarių, krūtinės skausmai be akivaizdžios priežasties. Kai kuriuos pacientus vargina prislėgta nuotaika, jie dažnai serga peršalimo ligomis. Gali padidėti svoris, nes vitamino D trūkumas skatina riebalų kaupimąsi. Įrodyta, kad tie, kuriems trūksta vitamino D, dažniau serga kai kuriomis vėžio formomis, pavyzdžiui, storosios žarnos, krūties, prostatos, melanoma, kai kuriomis onkologinėmis kraujo ligomis. Yra duomenų, kad šis vitaminas gali turėti įtakos gliukozės bei cholesterolio kiekiui kraujyje ir kraujospūdžiui.
Naujausi tyrimai iš esmės pakeitė mūsų suvokimą apie vitamino D poveikį žmogaus organizmui. Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti moksliniai tyrimai įrodė, kad pirminė vitamino D reikšmė buvo nuvertinama. Daugelio epidemiologinių tyrimų rezultatai parodė vitamino D trūkumo sąsajas su padidėjusia kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Su šio vitamino trūkumu siejamos Alzheimerio ir Parkinsono ligos, taip pat atopinis dermatitas, psoriazė, alerginės ligos, reumatoidinis artritas, išsėtinė sklerozė ir kitos lėtinės autoimuninės ligos.
Yra žinoma, kad IS daugiau serga žmonės, gyvenantys toliau nuo pusiaujo. Į tą regioną patenka ir Lietuvos gyventojai. Tai siejama su tuo, kad toliau nuo pusiaujo gyvenantys žmonės gauna mažiau saulės spindulių. Mokslininkai nustatė, kad šių šalių gyventojams dažnai yra nustatomas vitamino D nepakankamumas. Šie faktai paskatino mokslininkus ištirti vitamino D įtaką IS išsivystymui ir ligos progresavimui.
Šiuo metu mokslininkus labiausiai domina, ar vitamino D trūkumas gali sukelti riziką susirgti IS, ar šio vitamino deficitas gali daryti įtaką ligos eigai ir didinti pablogėjimų skaičių. Nors jau yra atlikta nemažai tyrimų šioje srityje, bet iki šiol nėra konkretaus atsakymo ir vis dar neaišku, kokiomis dozėmis reikėtų vartoti vitamino D papildus siekiant išvengti IS progresavimo.
Per paskutinius dešimtmečius atlikti tyrimai atskleidė įdomių dalykų, kurie prisideda prie pačios ligos priežasčių nustatymo ir gydymo efektyvinimo. 2016 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad vaikai, turintys vitamino D trūkumą, turi žymiai didesnę riziką susirgti IS vėlesniame amžiuje. Tačiau tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad padidinus šio vitamino koncentraciją papildomai geriant didelių vitamino D dozių papildus, rizika susirgti nesumažėja. Kitaip tariant, vitamino D trūkumas padidina riziką, o jo koncentracijos aukštesnioji normos riba arba perteklius nesumažina rizikos susirgti IS.
Šio atlikto tyrimo rezultatai papildo prieš tai atliktų tyrimų išvadas – ryšys tarp vitamino D ankstyvajame amžiuje ir susirgimo IS suaugus yra akivaizdus. Mokslininkai atskleidė, kad, jeigu vaikas, turintis vitamino D nepakankamumą, persikelia gyventi į šiltus kraštus, jo rizika susirgti IS žymiai sumažėja. Vėlesniame amžiuje (nuo 16 m.) gyvenamosios vietos pakeitimas rizikos nesumažina, ji lieka tokia pat, kokia ji būtų buvusi vaikui gyvenant toje šalyje, kurioje gimė. Panašias išvadas pateikė ir Švedijos mokslininkai, kurie tyrė paauglių gyvensenos ypatumus.
Kitas įdomus atradimas – mokslininkai, ištyrę 21 000 IS atvejų, nustatė ryšį tarp žmogaus gimimo mėnesio ir rizikos susirgti IS. Nustatyta, kad asmenys, gimę lapkritį, rečiau suserga IS nei asmenys gimę balandį.
Visi šie tyrimai įrodo vitamino D, kaip ankstyvos IS profilaktikos priemonės, svarbą. Manoma, kad aplinkos faktoriai atlieka svarbų vaidmenį ne tik vaikus gimus, bet ir nėštumo periodu. Todėl mokslininkai daug dėmesio skiria vitamino D poveikio organizmui analizei.
Kita vertus, vitamino D deficitas nėra vien tik aplinkos faktorius, didinantis riziką susirgti IS. Oksfordo universiteto mokslininkai nustatė, kad vitamino D trūkumas gali būti nulemtas genetiškai. Yra nustatyta, kad esant šio vitamino nepakankamumui, genai, sukeliantys polinkį susirgti IS, būna aktyvesni. Nors šiuo metu mokslininkai negali tiksliai įrodyti šių hipotezių, yra aišku, kad vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį ir yra vienas pagrindinių aplinkos veiksnių, padidinančių riziką susirgti IS.
Pastaruoju metu yra aktyviai diskutuojama dėl vitamino D kaip gydymo priemonės. 2015m. atliktas tyrimas atskleidė, kad didelės vitamino D dozes teigiamai veikia imuninę sistemą. Šiame tyrime dalyvavo 40 žmonių, kurie 6 mėnesius kiekvieną dieną vartojo 10,400 IU vitamino D. Buvo manoma, kad didelėmis vitamino D dozėmis galima sumažinti sutrikusių imuninių ląstelių kiekį ir taip išvengti ligos pablogėjimo. Tačiau šis tyrimas iki galo neįrodė vitamino D įtakos ligos progresavimui ir pablogėjimų sumažinimui.
Šiuo metu yra patvirtintos bendros rekomendacijos dėl papildomai vartojamo vitamino D. Europos maisto saugos tarnyba suaugusiems rekomenduoja neviršyti 4000 IU (100 mikro gramų) vitamino D dozės per dieną. Šios rekomendacijos yra skirtos palaikyti gerą kaulų sveikatą. Specifinių rekomendacijų IS bei kitom autoimuninėms ligoms kol kas nėra.