KINEZITERAPIJOS MOKYMAI

Siekdama supažindinti visuomenę su kineziterapijos nauda, Išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“ pristato nuotolinius kineziterapinių pratimų mokymus. Šie mokymai yra skirti apmokyti vyresnio amžiaus suaugusiuosius bei sergančiuosius išsėtine skleroze savarankiškų pratimų atlikimo namų sąlygomis. Taip siekiama ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius bei vykdyti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją.

Projektas yra finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių lėšomis.

Mūsų kūnai yra sutverti judėjimui. Viena iš teorijų, aiškinančių kodėl žmogaus smegenys evoliucijos eigoje išsivystė tokios didelės, teigia, jog tam reikšmingos įtakos turėjo fizinių iššūkių, su kuriais susidurdavo mūsų protėviai, kompleksiškumas. Ėjimas, bėgimas, ropojimas, kopimas į uolas ir medžius, plaukimas bei manipuliavimas įvairiausiais įrankiais būdavo kasdieninės žmogaus veiklos nuo neatmenamų laikų.

Šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas tapo gerokai pasyvesniu, tačiau jo kūno prisitaikymas ir poreikis judėti išliko toks pats. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, daugiau nei ketvirtadalis pasaulio gyventojų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs. Tokie žmonės turi ženkliai padidėjusią riziką susirgti širdies-kraujagyslių ligomis. Jiems tai pat didėja vėžinių susirgimų, bei antrojo tipo diabeto atsiradimo rizika, o vyresniame amžiuje – ir Alzhaimerio ligos atsiradimo rizika. Visos šios ligos bei jų komplikacijos išsivysčiusiose šalyse –  tarp jų ir Lietuvoje –  yra vienos dažniausių netrauminės mirties priežasčių.

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti minėtųjų ligų atsiradimo riziką ir teikia žmogaus sveikatai kitų naudų. Reguliariai atliekamas fizinis darbas:

• Gerina kraujotakos ir kvėpavimo sistemų veiklą;
• Gerina funkcinį pajėgumą;
• Palaiko ir didina kaulų tankį;
• Padeda palaikyti optimalų kūno svorį;
• Mažina kritimų ir traumų riziką;
• Mažina nerimo ir depresijos simptomus;
• Didina protinį pajėgumą;
• Gerina miego kokybę.

O ką gi reiškia būti pakankamai fiziškai aktyviu? PSO pateikiamose rekomendacijose nurodoma, jog 150-300 min trukmės vidutinio intensyvumo aerobinis fizinis krūvis bei dvi raumenų jėgos lavinimo treniruotės per savaitę leis Jums patirtį visą minėtąją fizinio aktyvumo naudą. Aerobinis darbas yra toks, kurio metu padidėja širdies pulsas ir padažnėja kvėpavimas, o pats darbas nepertraukiamai tęsiasi bent 10min. Vidutinio intensyvumo fizinio darbo pavyzdžiai būtų: ėjimas vidutiniu tempu, lėtas pasivažinėjimas dviračiu, šiaurietiškas ėjimas, tvarkymasis namuose, pramoginiai šokiai, aerobika vandenyje, bei judėjimas naudojantis aktyvaus tipo vežimėliu.

Raumenų jėgos lavinimo treniruotės metu yra siekiama apkrauti įvairių kūno sričių raumenis: rankų, pečių, kojų, sėdmenų, nugaros, pilvo. Atliekant tikslingus pasikartojančius judesius šiuos raumenis siekiama nuvarginti. Atsistatydami po tinkamai parinkto fizinio krūvio raumenys tampa stipresniais negu buvo iki treniruotės.

Vyresniems negu 65-eri metai, taip pat turintiems negalią ar sumažėjusį darbingumo lygį galioja lygiai tokios pačios fizinio aktyvumo rekomandacijos kaip ir kitiems suaugusiesiams. Tiesa, be minėtųjų patarimų šiems žmonėms yra papildomai rekomenduojama bent tris kartus savaitėje atlikti pratimus skirtus pusiausvyros, mobilumo, bei funkcinių judesių lavinimui. Tokių veiklų metu turėtų būti atsižvelgiama į individualius kiekvieno žmogaus poreikius, bei esamus fizinius apribojimus. Dažnai tokie užsiėmimai bus skirti judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų gerinimui bei kritimų prevencijai.

Siekiant pastarųjų tikslų į pagalbą gali būti pasitelkiama kineziterapija – mokslas ir praktika, ieškanti veiksmingiausių būdų atramos-judamojo aparato funkcijų atstatymui bei gerinimui, kaip pagrindinę poveikio priemonę pasitelkdama tikslingus fizinius judesius. Siekdama supažindinti visuomenę su kineziterapijos nauda, išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“ pristato prieinamus bei patrauklius nuotolinius kineziterapinių pratimų mokymus. Šie mokymai yra skirti apmokyti vyresnio amžiaus suaugusiuosius bei sergančiuosius išsėtine skleroze savarankiškų pratimų atlikimo namų sąlygomis. Taip siekiama ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius bei vykdyti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją. Projektas yra finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių lėšomis.

Kineziterapija remiasi penkiais pagrindiniais principais:

• Individualumo;
• Sistemingumo;
• Laipsniškumo;
• Visapusiškumo;
• Sąmoningumo;

Būtent šiais principais savo darbe vadovaujasi kineziterapeutas. Pirmiausia yra įvertinamos kliento individualios aplinkybės: fizinis pajėgumas, galimai esami funkciniai ir struktūriniai apribojimai, amžius, gretutinės ligos. Gydymo seansus kineziterapeutas siekia vykdyti sistemingai – išdėstydamas juos per ilgą laiko tarpą ir tarp jų nedarydamas ilgesnių pertraukų. Klientui sėkmingai susitvarkant su užduotimis fizinis krūvis, pakartojimų skaičius, intensyvumas, bei pratimų kompleksiškumas kineziterapinio gydymo eigoje yra palaipsniui didinami. Kineziterapijos procedūrų metu organizmą siekiama lavinti visapusiškai – dėmesys skiriamas ne tik pažeistoms atramos-judamojo aparato funkcijoms, tačiau kartu siekiama treniruoti organizmo endokrinines, neurologines sistemas, bei didinti jo adaptacines galias. Ir galiausiai, visų kineziterapinių užsiėmimų metu yra tikimasi sąmoningo bei valingo kliento bendradarbiavimo, nes tik taip galima užtikrinti geriausią reabilitacijos rezultatą.