MAISTAS IR MITYBA

Nors kai kurie šaltiniai teigia, kad laikantis tam tikros mitybos galima palengvinti išsėtines sklerozės (IS) simptomus ar net gydyti ją, tai įrodančių didesnės apimties klinikinių tyrimų nėra, o kokia konkreti dieta tinkamiausia žmonėms, sergantiesiems IS – tyrimai aiškiai neatsako. Vis dėlto, kiekvienas, sergantis IS, turėtų laikytis sveikos, subalansuotos mitybos, kurioje yra visi svarbiausi vitaminai, maistingosios medžiagos ir kalorijos, mitybos, teikiančios pakankamai energijos ir užtikrinančios gerą fizinę būklę.

Norint pasiekti ir palaikyti sveiką svorį ir vartoti daug maisto medžiagų turinčio maisto ir gėrimų, labai svarbu vadovautis mitybos taisyklėmis ir išlaikyti suvartojamų kalorijų balansą. Reikia riboti natrio (druskos) vartojimą bei vengti maisto, turinčio daug riebalų, cukraus, taip pat rafinuotų kruopų ir miltų produktų. Ypač svarbu vartoti įvairių daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, nuriebinto ar lieso pieno gaminių, žuvies ir kitų jūros produktų, neriebios mėsos, kiaušinių, ankštinių, riešutų, sėklų ir sojos gaminių.

1493719893_medicina3

Specifinės mitybos rekomendacijos

Taigi, žmonės su IS turėtų vadovautis bendrais sveikos mitybos principais (subalansuota, mažai riebalų turinti ir turtinga ląsteliena dieta), be to, dirbantys su IS specialistai ir dietologai pabrėžia, kad žmonės, sergantys IS, su maistu turi gauti užtektinai kalorijų, kalcio, maistinių skaidulų, gerti pakankamai skysčių.

Pasitikrinkite, ar skysčių vartojate ne per mažai/ne per daug:

  • Tai svarbu, nes dėl jų trūkumo gali padidėti nuovargis ir užkietėti viduriai
  • Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems šlapimo pūslės bėdų
  • Rekomenduojamas skysčių kiekis: 8 stiklinės kasdien (vanduo – geriausias pasirinkimas, liesas pienas, gazuotas vanduo – alternatyva).

Kasdienis skaidulų vartojimas:

  • Tai svarbu, nes vidurių užkietėjimas yra bendra visų sergančiųjų IS problema (ypač aktualu mažiau fiziškai aktyviems žmonėms)
  • Vaistai, tokie kaip baklofenas (nuo spazmų), ar amantadinas (mažinti nuovargį) skatina vidurių užkietėjimą
  • Orientacinis kasdienis skaidulų kiekis: 25-30 g, tai – viso grūdo produktai (duona ir dribsniai), pupelės, daržovės, vaisiai, riešutai, lęšiai, žirniai, kietagrūdžiai makaronai.

Kalcis yra labai svarbus sveikai kaulų būklei:

  • Kalcis labai reikalingas sergantiesiems IS, o ypač moterims premenopauzės ar menopauzės laikotarpiu, kai labai padidėja osteoporozės išsivystymo rizika
  • Dėl judėjimo problemų, spazmų, silpnumo ar nuovargio sumažėja fizinis aktyvumas, o tai gali sukelti kaulų retėjimą
  • Kortikosteroidinė (pvz. prednizolonas) terapija skatina kaulų tankio sumažėjimą
  • Dėl jautrumo karščiui, žmonės, sergantys IS, mažiau būna saulėje, todėl gali atsirasti vitamino D trūkumas, o vitaminas D yra būtinas kalcio įsisavinimui
  • Kalcio poreikis: 25-65 m. amžiaus vyrams ir moterims – 1000 mg per dieną, moterims postmenopauziniu periodu – 1500 mg per dieną
  • Orientacinis kasdienis vitamino D kiekis: 400 tarptautinių vienetų (anglų k. UI- Internetional Units), jūsų gydytojas patars, kokio kiekio jums iš tikrųjų reikia, nes žmonėms, sergantiems IS ar kitomis autoimuninėmis ligomis  kasdien vitamino D gali reikėti daugiau.
Nevartokite daugiau kalorijų, nei jums to reikia:
  • Atkreipkite ypatingą dėmesį į tai, kiek jums pagal jūsų poreikius reikia kalorijų (tai priklauso nuo jūsų fizinio aktyvumo).
  • Daugumą jums reikalingų kalorijų turite gauti ne iš saldumynų ar greito maisto, o iš vertingų maisto produktų.

Specifinės sveikatinimo dietos sergantiesiems IS

Alternatyvioji ir papildančioji medicina ligos kontrolei, sergantiesiems IS, dažniausiai siūlo sveikatinimo dietas.

Polinesočiųjų riebalų dieta

Įvairių tyrimų (bandymai su gyvūnais, epidemiologinės ir klinikinės studijos) rezultatai rodo, kad dieta, kurioje mažai sočiųjų ir gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR), gali turėti tam tikrą teigiamą poveikį ligos eigai. Didelis PNRR suvartojimo kiekis pasiekiamas papildant valgiaraštį omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštimis, kurios nėra brangios ir iš esmės yra saugios.

Vieno tyrimų metu jo dalyviai papildomai gavo omega-6, vienos iš PNRR (saulėgrąžų ir nakvišų aliejaus, įvairių riešutų). Šie tyrimai atskleidė, kad taip sutrumpėjo atkryčio laikotarpis ir sumažėjo jo intensyvumas, taip pat kompleksinė (įvairių sričių tyrimų rezultatų) analizė parodė, kad ligos progresavimas sulėtėjo.

Kaip kita PNRR, omega-3, veikia žmones su IS, yra palyginti nedaug tyrimų duomenų. Vieni tyrimai patvirtina jos naudą, o kiti nerodo jokio teigiamo poveikio. Apskritai rekomenduojama, kad žmonės, sergantys IS, turėtų riboti gyvulinių riebalų vartojimą, ir kaip omega-3 šaltinį rinktųsi žuvies taukus, linų sėmenų, alyvuogių, avokadų aliejų ir migdolų sviestą.

Kad ir omega-3, ir omega-6 papildai yra saugūs, pripažįsta JAV Maisto ir vaistų administracija. Vis dėlto omega-6 gali padidinti trigliceridų kiekį ir, retais atvejais, tapti traukulių priežastimi. Taip pat, omega-3 ir omega-6 gali turėti nestiprų antikoaguliacinį poveikį ir sukelti vitamino E trūkumą.

Spanguolių papildai

Spanguolės, kurios Šiaurės Amerikoje auginamos pelkėtose dirvose, renkamos sultims, drebučiams gaminti, taip pat kaip sezoninis dekoratyvinis augalas, IS gydymo praktikoje tablečių arba sulčių pavidalu vartojamos užkirsti kelią šlapimo takų infekcijoms.

Teigiama, kad medžiagos, kurių yra spanguolėse, neleidžia bakterijoms prisikabinti prie šlapimo takų ląstelių, ir taip užkerta kelią infekcijai. Vis dėlto, nėra duomenų, kad šis papildas veiksmingas su jau turimomis infekcijomis. Spanguolės gerai toleruojamos, bet jos gali sustiprinti antikoaguliacinį varfarino poveikį, ir, ilgai vartojant, padidinti inkstų akmenligės riziką.

Antioksidantai

Atlikti tyrimai, kaip laisvieji radikalai veikia IS pažeistą nervų sistemą, leido daryti prielaidą kaip galima panaudoti antioksidantus IS sergančių žmonių organizmo labui. Yra keletas tyrimų, kuriuose vertinamas antioksidantų vaidmuo sergant IS. Klinikinės antioksidantų –  inozino, alfa lipoinės rūgšties, bei vitaminų C, E, ir seleno derinio – tyrimai rodo gerą šių veikliųjų medžiagų toleravimą, tačiau juose dalyvavo per mažai žmonių, kad apie antioksidantų veiksmingumą būtų galima daryti kokią nors apibrėžtą išvadą. Šiuo metu vyksta tolesni klinikiniai tyrimai.

Sveikos mikrofloros palaikymas

Mikroflora – įvairių bakterijų, gyvenančių mūsų kūne, populiacija. Žarnyno mikroflora turi didelę svarbą imuninei sistemai. Tyrimai rodo, kad nuo žarnyno mikrofloros būklės priklauso daugelio ligų eiga, taip pat ir išsėtinės sklerozės. Tačiau, kad suprastume, kaip valgiaraščio pakeitimai ar maisto papildai veikia žmones, sergančius IS, reikia papildomų tyrimų.

Fermentuotuose produktuose natūraliai yra gerųjų bakterijų, kurios padeda išlaikyti sveiką mikroflorą. Tai jogurtas, kefyras, kim-či (tradicinis korėjietiškas patiekalas, gaminamas iš fermentuotų daržovių), kombučia (iš Kinijos kilęs fermentuotas arbatos gėrimas), rauginti kopūstai, sojų pasta, medus, žuvies padažas, natūraliai fermentuota duona. Žarnyno mikroflorą galima palaikyti probiotikų ir prebiotikų papildais. Probiotikų preparatuose yra tam tikros gerųjų bakterijų atmainos, o prebiotikai – tai maistas, kuris palaiko ir maitina šias bakterijas – česnakai, svogūnai, šparagai, porai, artišokai.