NEĮGALUMO NUSTATYMAS

Negalia žmogų užklumpa netikėtai, nepasiruošusį, dažniausiai – nieko nežinantį apie jo laukiančius gyvenimo iššūkius. Nors valstybėje yra sukurta neįgaliųjų paramos sistema, pirmą kartą su šia situacija susidūrę žmonės nežino, kas jiems priklauso, kur kreiptis dėl vienokios ar kitokios pagalbos.

Ką daryti, kai žmogaus sveikata ir savarankiškumas net ir po gydymo lieka sutrikęs?

Deja, kartais net ir po gydymo, medicininės reabilitacijos žmogaus sveikata lieka sutrikusi taip, kad jis nebegali gyventi kaip anksčiau (paprastai tai dar vadinama liekamaisiais reiškiniais, organizmo funkcijų sutrikimais). Jis negali ar yra mažiau pajėgus dirbti ankstesnį darbą, studijuoti, mokytis, būti savarankiškas buityje, dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir pan. Tokiu atveju asmuo (arba jo teisėtas atstovas) gali kreiptis dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių nustatymo.

Neįgalumo lygis, darbingumo lygis, specialieji poreikiai. Kam jie nustatomi?

Dažnai vartojame pasakymus negalia, asmuo su negalia ir pan. Tačiau tai bendra sąvoka, apjungianti tiek neįgalumo lygį, tiek darbingumo lygį, tiek specialiuosius poreikius. Būtent pastarieji terminai vartojami teisės aktuose. Pradėkime nuo darbingumo lygio. Jau pats žodžių junginys darbingumo lygis sufleruoja, kad kalbame apie darbingo amžiaus asmenis. Taip ir yra – darbingumo lygis nustatomas darbingo amžiaus asmenims, t. y. nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus. Asmenims iki 18 m., kitaip sakant, vaikams, yra nustatomas neįgalumo lygis. Šios sąvokos dažnai painiojamos, todėl pasikartosiu – darbingo amžiaus asmenims nustatomas ne neįgalumo, bet darbingumo lygis. Pensinio amžiaus žmonėms nustatomi specialieji poreikiai (nuolatinės priežiūros (pagalbos), nuolatinės slaugos ir/arba lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos). Specialieji poreikiai taip pat gali būti nustatyti ir darbingo amžiaus asmenims bei vaikams.

Kas nustato neįgalumo ir darbingumo lygius bei specialiuosius poreikius?

Ir neįgalumo lygį, ir darbingumo lygį, ir specialiuosius poreikius nustatyti yra įgaliota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT).

Šiame procese dalyvauja ir informaciją mums pateikia gydymo įstaigos (jos pateikia visą reikiamą medicininę informaciją) ir savivaldybės (įgalioti darbuotojai pildo ir NDNT pateikia pensinio amžiaus asmenų veik­los ir gebėjimų dalyvauti klausimynus), tačiau galutinį sprendimą dėl neįgalumo ir darbingumo lygių bei specialiųjų poreikių priima NDNT.

Nuo ko pradėti neįgalumo ir darbingumo lygių, specialiųjų poreikių nustatymo procedūras?

Pirmiausia žmogus turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (poliklinikoje ar ligoninėje) jį gydantį gydytoją ir pateikti prašymą, kad parengtų siuntimą į NDNT neįgalumo lygiui, darbingumo lygiui ar specialiesiems poreikiams nustatyti. Gydytojas, atlikęs reikiamus tyrimus, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išliko ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengs ir įteiks asmeniui (arba pateiks NDNT elektroniniu būdu) siuntimą ir kitus reikiamus medicininius dokumentus.

 

Antras žingsnis, kurį turi padaryti žmogus – šį siuntimą, prašymą nustatyti neįgalumo lygį, darbingumo lygį ar specia­liuosius poreikius, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę), dokumentus, patvirtinančius išsilavinimą, specialybę, kvalifikaciją ir 3×4 cm dydžio nuotrauką pateikti NDNT, kuri ir atliks jo negalios vertinimą.

 

Asmuo prašymą bei kitus reikalingus dokumentus turi pateikti ir tuo atveju, jei gydantis gydytojas siuntimą užpildė ir NDNT pateikė elektroniniu būdu.

Svarbu prisiminti, kad gydančio gydytojo parengtas siuntimas galioja 60 kalendorinių dienų, taigi per šį laiką jį reikia pateikti NDNT.

Per kiek laiko NDNT atlieka negalios vertinimą?

Darbingumo ir neįgalumo lygius nustatome per 15, o specialiuosius poreikius – per 20 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Taigi, jei asmuo su prašymu nustatyti negalią ir siuntimu pateikė visus reikiamus dokumentus ir mums nereikia kreiptis į gydymo įstaigą dėl duomenų patikslinimo ar pan., sprendimą priimame per minėtus terminus. Tuomet jį per 3 darbo dienas asmeniui išsiunčiame registruotu paštu arba informuojame, kad gali atvykti atsiimti pats (priklausomai nuo to, kokį atsiėmimo būdą asmuo nurodė prašyme).

Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių nustatymą ir kriterijus reglamentuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. A1-120/V-346 „Dėl Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo“.

Sprendimas dėl specialiųjų poreikių priimamas atsižvelgiant į gydytojo nustatytą diagnozę bei į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų.

Gali būti nustatyti tokie specialieji poreikiai:

  • specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
  • specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;
  • specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis;
  • specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, išskyrus atvejus, kai asmeniui yra nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Šiems asmenims specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nenustatomas. Tuo atveju, kai asmuo raštu patvirtina, kad atsisako specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio vertinimo, šis specialusis poreikis nevertinamas ir sprendimas dėl jo nepriimamas.

SAVARANKIŠKUMO ĮVERTINIMO BARTHEL INDEKSU METODIKA

Valgymas (10)
Savarankiškas. Ligonis gali pats pavalgyti nuo padėklo ar stalo, kai kas nors paduoda maistą. Jei yra reikalinga, jis privalo sugebėti užsidėti maistą ant pagalbinių prietaisų, susmulkinti maistą, pasinaudoti druska. 10
Kažkokia pagalba vis dėlto reikalinga (pavyzdžiui, kaip aukščiau minėta, smulkinant maistą). 5
Visiškas bejėgiškumas. 0
Judėjimas nuo neįgaliojo vežimėlio į lovą ir atgal (15)
Savarankiškai gali atlikti visus reikalingus veiksmus: saugiai persikelti iš neįgaliojo vežimėlio į lovą ir atgal, gali nuspausti vežimėlio stabdžius, pakelti kojas pailsėti; atsigulti bei atsisėsti ant lovos krašto; saugiai judėti neįgaliojo vežimėlyje, gali keisti vežimėlio padėtį. 15
Ligoniui yra reikalinga minimali pagalba, priminimas ar stebėjimas, kad saugiai būtų atliekami visi aukščiau paminėti veiksmai. 10
Ligonis gali pats atsisėsti, tačiau reikalinga didelė pagalba, lipant iš lovos. 5
Visiškas bejėgiškumas. 0
Asmens tualetas (5)
Ligonis gali nusiprausti rankas bei veidą, susišukuoti plaukus, išsivalyti dantis, nusiskusti. Jis gali naudoti bet kokios rūšies skustuvą, bet privalo sugebėti įdėti į jį peiliuką, pasiimti jį iš stalčiaus ar spintelės. 5
Visiškas bejėgiškumas. 0
Pasinaudojimas tualetu (10)
Ligonis gali atsisėsti bei atsikelti nuo klozeto, atsisegti ir užsisegti drabužių sagas, pasinaudoti tualetiniu popieriumi, nesusitepti išmatomis drabužių. Jam yra nereikalinga pagalba. Jei reikia, jis gali naudotis sienoje pritvirtintu strypu ar kitu įtvirtintu daiktu – pasilaikymo atrama. Jei yra būtina, gali pasinaudoti basonu vietoj tualeto, tačiau privalo sugebėti padėti jį ant kėdės, išlipti iš lovos, jį išpilti ir išplauti. 10
Ligoniui kartais yra reikalinga pagalba arba reikalinga padėti pasinaudoti tualetiniu popieriumi ar prilaikyti drabužius. 5
Visiškas bejėgiškumas. 0
Maudymasis (5)
Ligonis gali naudotis vonia ar dušu arba gali išsimaudyti pirtyje pasinaudodamas plaušine. Jis privalo sugebėti atlikti visus maudymosi veiksmus. 5
Visiškas bejėgiškumas. 0
Vaikščiojimas lygiu paviršiumi (15)
Ligonis gali be pagalbos ar priežiūros nueiti mažiausiai 50 metrų. Jis gali naudotis įtvarais (bet ne atrama su ratukais), tačiau privalo juos sugebėti užsidėti ir nusiimti bei padėti į šalį kai sėdasi. Įtvarų užsidėjimas ir nusiėmimas yra pažymėti, kalbant apie apsirengimą ir nusirengimą. 15
Ligoniui reikalinga pagalba ar priežiūra, atliekant vieną iš anksčiau paminėtų veiksmų, tačiau jis gali nueiti mažiausiai 50 metrų, jei minimaliai padedama. 10
Visiškas bejėgiškumas. 0
Judėjimas su neįgaliojo vežimėliu (jei yra reikalinga) (5)
Ligonis negali kilnotis, bet gali judėti savarankiškai su neįgaliojo vežimėliu. Jis gali apvažiuoti kampus, apsisukti, privažiuoti prie stalo, lovos ar tualeto, nuvažiuoti su neįgaliojo vežimėliu mažiausiai 50 metrų (šio punkto netaikyti, jei ligonis buvo įvertintas pagal vaikščiojimą). 5
Užlipimas bei nusileidimas laiptais (10)
Ligonis gali be pagalbos ar priežiūros greitai bei saugiai užlipti bei nulipti laiptais. Jei būtina, jis gali naudotis turėklais, lazda ar ramentais, tačiau privalo sugebėti juos neštis lipdamas ar nulipdamas. 10
Ligoniui reikalinga pagalba ar priežiūra atliekant bent vieną iš aukščiau paminėtų veiksmų. 5
Visiškas bejėgiškumas. 0
Apsirengimas ir nusirengimas (10)
Ligonis gali apsirengti ir nusirengti, užsisegti drabužius, užsirišti batų raištelius (jei reikia, panaudoti prietaisus). Jei yra reikalinga, turi pats užsidėti, užsisagstyti ir nusiimti korsetą ar įtvarus. Jei yra paskirta, turi sugebėti naudotis specialiais drabužiais, įtvarais, batais (jei užsegimas priekyje). 10
Ligoniui reikalinga pagalba apsirengiant, nusirengiant ar užsisagstant kokį nors drabužį. Jis privalo mažiausiai pusę veiksmų atlikti pats ir padaryti tai reikalingu laiku. 5
Visiškas bejėgiškumas. 0
Žarnyno funkcijos kontrolė (10)
Ligonis gali kontroliuoti žarnyno veiklą, nevyksta nelaimingų atsitikimų. Jis gali naudoti žvakutes ar daryti klizmas, jei reikia ligoniams su pažeistomis stuburo smegenimis. kuriems reikėjo treniruoti žarnyno veiklą. 10
Ligoniui yra reikalinga pagalba naudojant žvakutes, darant klizma arba įvykus nelaimingiems atsitikimams. 5
Visai nėra kontrolės. 0
Šlapimo pūslės funkcijos kontrolė (10)
Ligonis kontroliuoja savo šlapimo pūslės veiklą dienos ir nakties metu. Ligoniai su pažeistomis stuburo smegenimis, kurie naudoja išorinę priemone ar šlapimo surinktuvą, privalo patys juos nusiimti, sutvarkyti bei išplauti ir dienos bei nakties metu būti sausi. 10
Ligoniams būna šlapimo pūslės ir žarnyno sfinkterių nelaikymo atvejų, jie negali palaukti basono ar nustatytu laiku išsituštinti arba reikalinga pagalba naudojantis išorinėmis priemonėmis. 5
Visai nėra kontrolės. 0
Viso:

TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS SPECIALIŲJŲ POREIKŲ NUSTATYMĄ

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. A1-120/V-346 „Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. A1-234 „Dėl transporto išlaidų kompensacijos ir lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją, ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, tvarkos aprašo patvirtinimo“

2017 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras įsakymas Nr. A1-211 „Dėl šalpos neįgalumo pensijų, šalpos senatvės pensijų, šalpos kompensacijų ir tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais tvarkos aprašo patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatos numato, kad sprendimus dėl neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo priima Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priima sprendimus dėl:

  • Neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino;
  • Darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino;
  • Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų;
  • Neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų;
  • Bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo.

Vadovaujantis įstatymo nuostatomis, darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Asmens darbingumas vertinamas procentais, o jo lygis nustatomas 5 punktų intervalu, t.y.:

  • jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, jis laikomas nedarbingu;
  • jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, jis laikomas iš dalies darbingu;
  • jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, jis laikomas darbingu.

Kai asmuo kreipiasi į tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo, pirmiausia, vadovaujantis tam tikrais kriterijais, įvertinama, ar asmeniui tikslinga dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje.

Vertinant asmens darbingumo ar neįgalumo lygį yra vertinami ir asmens specialieji poreikiai, t.y. specialusis nuolatinės slaugos, specialusis nuolatinės pagalbos (priežiūros), specialusis transporto išlaidos kompensacijos ir specialusis lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų kompensacijos poreikis. Nustačius minėtus specialiuosius poreikius asmeniui skiriamos teisės aktų nustatyto dydžio kompensacijos.

TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMĄ

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. V-116 „Dėl Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų formos patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. A1-1/V-2 „Dėl Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklių patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro  2005 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. A1-92 „Dėl Darbingumo lygio, Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, Neįgalumo lygio pažymų formų patvirtinimo“