Kas yra išsėtinė sklerozė?

Faktai apie išsėtinę sklerozę

  • Niekas neturi likti vienas su liga. Aplinkui tikrai yra daugybė palaikančiųjų.
  • Nėra dviejų žmonių, sergančių vienoda IS. Išsėtinė sklerozė – tai tik diagnozė, bet jos simptomai, eiga, progresavimas ir kt. kiekvienam pasireiškia individualiai.
  • Išsėtinė sklerozė nėra nuosprendis. Visame pasaulyje mokslininkai aktyviai ieško efektyviausių gydymo metodų.
  • Medicininis gydymas efektyviai kontroliuoja ligos eigą. Lietuvoje medicininis gydymas nenusileidžia kitoms išsivysčiusioms šalims. Pacientai gauna visą šiuo metu efektyviausią gydymą.
  • Jeigu Jums diagnozuota išsėtinė sklerozė, Jūsų gyvenimas gali kažkiek pasikeisti, bet tai nereiškia, kad turite atsisakyti savo svajonių ir tikslų siekimo.
  • Išsėtinė sklerozė nėra užkrečiama liga
  • Nuo išsėtinės sklerozės nemirštama

Išsėtinė sklerozė

Lėtinė demielinizuojanti ir degeneracinė centrinės nervų sistemos (CNS) liga, kylanti dažniausiai jauniems žmonėms bei pasireiškianti recidyvuojančiais ar nuolat progresuojančiais neurologinių sutrikimų simptomais. IS dažniausiai serga jauni, darbingo amžiaus žmonės, kurių gyvenimo kokybė ženkliai nukenčia nuo daugelio šios ligos simptomų. IS simptomų įvairovė yra labai plati ir gali sutrikdyti visas CNS funkcijas, bet dažniausiai pacientus vargina nuovargis, nuotaikos, atminties sutrikimai, galūnių silpnumas ir sustingimas, jutimo, koordinacijos, regėjimo sutrikimo simptomai bei šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai. Vieni IS simptomai lengvai diagnozuojami ir gydomi, o kiti – daug sunkiau koreguojami ar net visai nepasiduoda gydymui ir reikalauja didelio gydančio gydytojo patyrimo ir profesionalumo, kantrybės ir jautrumo bei glaudaus gydytojo ir paciento bendradarbiavimo.

Pastaraisiais metais vis plačiau skiriamas ligos eigą modifikuojantis IS gydymas, mažinantis IS paūmėjimų dažnį, stabdantis naujų demielinizacinių židinių galvos ir nugaros smegenyse formavimąsi bei lėtinantis negalios progresavimą. Dažnai paciento būklė vertinama tik pagal šiuos aspektus ir pamirštama apie kitų, su IS susijusių simptomų ir būklių diagnostikos bei gydymo svarbą. Ankstyvas didžiausią negalią sukeliančių IS simptomų atpažinimas, jų priežasčių išaiškinimas ir individualiam pacientui pritaikytas simptominis gydymas – labai svarbi IS kompleksinio gydymo dalis, reikšmingai pagerinanti paciento gyvenimo kokybę ir funkcines galimybes, padedanti jam kuo ilgiau išlikti nepriklausomam, išsaugoti darbingumą ir socialinius ryšius.

Išsėtinės sklerozės priežastys iki šiol nėra tiksliai žinomos. Neabejojama, kad šios ligos išsivystymui ir eigai turi reikšmės daugelis veiksnių, tarp jų paveldimumas ir aplinkos poveikiai. Tuo požiūriu labai svarbu nustatyti vadinamuosius išsėtinės sklerozės rizikos genus, gyvensenos ir aplinkos veiksnius bei jų visų tarpusavio sąveikos įtaką šios ligos etiopatogenezei.

Kas vyksta sergant išsėtine skleroze?

Jūsų galvos ir nugaros smegenys sudaro centrinę nervų sistemą (CNS).

Nugaros smegenys jungia beveik visas Jūsų kūno dalis su galvos smegenimis. Signalai siunčiami iš galvos smegenų keliauja per visą organizmą per nugaros smegenis. Šie signalai kontroliuoja kaip Jūsų kūno dalys judės, jaus prisilietimus ar skausmą ir panašiai.

Liga vadinama autoimunine, nes esminis sutrikimas įvyksta organizmo autoimuninėje sistemoje. Imuninė sistema – sudėtinga struktūra, kurioje daugybė dalyvių (autoimuninių ląstelių). Autoimuninės ląstelės turi galybę skirtingų pavadinimų, priklausomai nuo to, kurioje organizmo vietoje yra. Visų autoimuninių ląstelių užduotis – ginti organizmą nuo priešų

Sergant IS, imuninė sistema, užuot atakavusi išorinius organizmus, veikia  stuburo bei galvos smegenis ir ima pulti riebalinį apvalkalą, gaubiantį ilgas nervų galūnes. Šis apvalkalas, vadinamas mielinu, veikia kaip izoliacija ir gali pagreitinti nervinių signalų perdavimą nuo penkiolikos iki šimto kartų. Toks puolimas mielino apvalkalą ir dažnai jo supamą nervą sužaloja ir sudarko. Žodis SKLEROZĖ ir reiškia sukietėjimą ir randuotumą, o kadangi tokie pažeidimai dažnai pasidaro keliose vietose, liga vadinama IŠSĖTINĖ – pažeistos vietos lyg išsėtos.

Kad būtų lengviau suprasti, įsivaizduokite, kad Jūsų nervinės ląstelės – elektrinis laidas, o mielinas – plastikinis kabelis, apsaugantis elektrinį laidą. Pavyzdžiui, norėdami pažiūrėti mėgstamą TV laidą, pirmiausią įjungiate televizorių į elektros lizdą. Elektrinis signalas kabeliu keliauja į televizorių ir Jūs mėgaujatės mėgstama laida. Tačiau, jeigu elektrinio laido apsauginė medžiaga kažkiek yra pažeista, vaizdas arba garsas TV ekrane bus su trikdžiais, blogiausiu atveju dėl stipraus pažeidimo televizorius visai nieko nerodys. Panašiai vyksta ir mūsų organizme – priklausomai nuo mielino pažeidimo ir vietos galvos smegenų siunčiami signalai eina lėčiau, o priklausomai nuo pažeidimo vietos mes galim jausti įvairius nemalonius simptomus: regos sutrikimus, sulėtėjusius judesius, nemalonius kūno pojūčius ir kt.

Išsėtinės sklerozės diagnostika

2017 Vilniuje vykusioje konferencijoje buvo pristatyti nauji duomenys apie biologinius žymenis, galinčius padėti diagnozuoti IS. Pabrėžta, kad specifinių šiai ligai žymenų kol kas nėra identifikuota. IS diferencinė diagnostika paremta klinikinių, biologinių, MRT, elektrofiziologinių požymių įvertinimu. Skyrium paimtas kiekvienas šių požymių gali būti „raudona vėliava“, įspėjančia apie galimą kitą ligą.

Įtarti IS padeda šie būdingi požymiai:

  • IS pažeidžia daugiausia baltąją CNS medžiagą (MRT)
  • Dažniausiai suserga jauni asmenys
  • Nebūna sistemingų ar ekstraneurologinių simptomų

KETURI baziniai IS diagnostikos kriterijai:

  • Išplitimas laike
  • Išplitimas erdvėje
  • Uždegimas apsiriboja CNS
  • Nėra kitokio atsiradusių simptomų paaiškinimo

„Raudonos vėliavos“, verčiančios įtarti kitokią ligą (ne IS)

  • Ligos pradžia < 18 m. arba > 50 amžiuje
  • Afrikietis arba azijietis (etninė grupė)
  • Ūminė ligos pradžia, sparčiai progresuojanti eiga
  • Kurtumas
  • Galvos skausmas, encefalitiniai simptomai
  • Psichiatrinė simptomatika
  • Periferinės nervų sistemos pažeidimo požymiai
  • Atipiniai MRT požymiai: < 5 mm arba pseudotumoroziniai pažeidimai, daugiausia žievinėje arba jukstakortikalinėje, gilioje pilkoje medžiagoje, ties arterijomis, padidėja > 3 mėn., mikrokraujosruvos
  • Kiti požymiai