NEUROPLASTIŠKUMAS

Smegenų plastiškumas, arba neuroplastiškumas, yra nervų sistemos savybė keistis, augti ir formuoti naujas jungtis dėl naujai įgytos patirties.
Būtent dėl šios savybės mes galime mokytis bei prisiminti, o be to ir atsigauti po smegenų pažeidimų.

Smegenų neuroplastiškumas

Taikant neuroplastiškumo principus, sergant IS arba kitomis neurologinėmis ligomis, atsiranda galimybę greičiau  atkurti prarastas funkcijas ir taip palengvinti atsistatymą. Paprastai, sergant remituojančia-recidyvuojančia IS eiga, po pablogėjimo, sutrikusios funkcijos atsistato per porą mėnesių, o kartais ir ilgiau. Neuroplastiškumo principai padaro reabilitaciją efektyvesnę ir  gali padėti greičiau atsistatyti.

Neuroplastiškumas – revoliucinis atradimas, teigiantis, kad žmogaus smegenys pasižymi gebėjimu keistis. Šios fundamentalios smegenų savybės atradimas radikaliai pakeitė ne tik medicinos mokslą, bet ir patį požiūrį į žmogaus smegenis kaip į nuolat kintantį ir galinti atsinaujinti neuronų tinklą.

Mūsų kultūroje smegenų pažeidimas suvokiamas kaip kažkas fatališka, nepataisoma. Nervų ligomis sergantiems pacientams taikomos reabilitacijos priemonės labai paviršutiniškos, trumpalaikės ir neveiksmingos.

Dodge‘as -Kanadoje gyvenantis mokslininkas, psichiatras, psichoanalitikas, Niujorko ir Toronto universitetų bendradarbis neuroplastiškumo tyrinėjimus aprašė knygose „Save keičiančios smegenys“ ir „Smegenų gebėjimas gyti“. Mokslininkas tyrinėjo įvairius atvejus, kada dėka neuroplastiškumo žmonės atsistatydavo po smegenų traumų ar neurologinių susirgimų.

Neuroplastinio sveikimo pagrindiniai principai

  • Protas užprogramuoja smegenų veiklą. Mes gimstame su ribotu skaičiumi įdiegtų refleksų, bet žmogus mokosi visą gyvenimą.
  • Smegenys negali mąstyti be motorinės funkcijos. Net mintis apie judesį sukelia judesį, nors ir labai subtilų.
  • Kelias į tobulesnį judesį – tai jo įsisąmoninimas. Atkreipiamas dėmesys, kad juslių sistema glaudžiai susijusi su judesių sistema. Kinestetinis jutimas labai svarbus.
  • Diferenciacija – mažiausias galimas juslinis judesių skirstymas- kuria smegenų žemėlapius. Smegenys yra organas, veikiantis principu „naudokis, arba prarasi“
  • Diferenciaciją atlikti lengviausia, jei dirgiklis mažiausias
  • Lėti judesiai – tai kelias į sąmoningumą, o sąmoningumas – į mokymąsi. Lėtesni judesiai veda prie subtilesnių pastebėjimų ir žemėlapių diferenciacijos, todėl daugiau pokyčių tampa įmanomi. Kai du jusliniai ar motoriniai įvykiai smegenyse atsitinka pakartotinai ir tuo pačiu metu, tarp jų atsiranda ryšys, nes drauge aktyvinami neuronai jungiasi tarpusavyje.
  • Kai tik galite, dėkite kuo mažiau pastangų. Jėga priešinga sąmoningumui – sunku mokytis, kai esame įsitempę. Nereikėtų vadovautis principu „be skausmo jokios naudos“. Atvirkščiai, aksioma turėtų būti: „jei jaučiame įtampą, naudos nebus“. Prievartinės pastangos veda į beprasmį automatinį judesį, kuris tampa įprastas, nepaisant besikeičiančių situacijų. Prievarta yra problema, o ne sprendimas. Raumenų įtampa kūne galime sumažinti sąmoningai stebėdami, kaip dažnai netyčia be reikalo įtempiame raumenis.
  • Klaidos būtinos ir nėra teisingo būdo judėti – tik geresni. Sąmoningo judesio mokytojas Feldenkraitsas pabrėždavo:“ Stengdamiesi išvengti klaidingo judesio, nebūkite rimti ir nekantrūs. Sąmoningai per judesį vykstantis mokymasis yra malonių pojūčių šaltinis, netenkantis prasmės, jeigu kas nors pritemdo malonumą <…> Klaidų išvengti neįmanoma“.
  • Atsitiktiniai judesiai lemia pokyčius, vedančius prie raidos laimėjimų.
  • Žmogui atliekant mažiausią judesį dalyvauja visas kūnas. Gebančio graikščiai, greitai ir efektyviai judėti žmogaus kūnas turi susitelkti kaip visuma atlikdama nors ir smulkiausią judesį.
  • Daugumą judėjimo sutrikimų ir dėl jų atsirandantį skausmą lemia įprotis, o ne anomali sandara.

PoNS – Prietaisas, padedantis sergantiems IS, atkurti prarastas funkcijas.

Mokslininkas Maxas Kurzas tyrinėjo žmonės, turinčius pasikartojančių, sumažėjusių ir progresuojančių išsėtinės sklerozės požymių. Aštuoni žmonės dvi savaitės po du kartus per dieną lankėsi klinikoje mokytis, o paskui gavo prietaisą, kurį turėjo neštis namo ir naudoti 12 savaičių. Dauguma pas Kruzą atėjo su lazdomis, o vienas su vaikštyne. Tyrimo metu ne tik sutvirtėjo žmonių pusiausvyra ir jiems pasidarė lengviau vaikščioti, bet sumažėjo ir kiti IS būdingi simptomai, kurie reiškė, kad prasidėjo kur kas platesnis sveikimo procesas. Pacientai pasakojo, jog jie pradėjo geriau kontroliuoti šlapimo pūslę ir jiems pagerėjo miegas. Pacientas, kuris buvo įkalintas neįgaliojo vežimėlyje, jau galėjo persikelti nuo kėdės iki lovos, joje apsiversti, suklupti ant kelių, sėdėti ir išlaikyti pusiausvyrą be atramos.

Taktilinės komunikacijos ir neuroreabilitacijos laboratorijos mokslininkai : Jurijus Danilovas, Mitchas Tyleris ir Kurtas Kaczmarekas, tęsiant laboratorijos įkūrėjo, daktaro Paulo Bach-y-Rita, sukūrė smegenų stimuliatorių „PoNS“, kuris padeda žmonėms, patyrusiems smegenų traumas ar sergant tokiomis ligomis, kaip išsėtine skleroze, treniruojantis galėtų atkurti prarastas funkcijas.

„PoNS“ (Portable Neuromodulation Stimulator ) nešiojamas neuromoduliacinis stimuliatorius, stimuliuodamas neuroplastiškas smegenis modifikuoja ir taiso neuronų siunčiamus impulsus.