Išsėtinė sklerozė – tai lėtinė demielinizuojanti ir degeneracinė centrinės nervų sistemos liga. Šios ligos simptomų įvairovė yra labai plati, o ligos eigoje gali būti sutrikdomos beveik visos centrinės nervų sistemos funkcijos. Galūnių silpnumas ir sustingimas yra vienas dažniausių išsėtinės sklerozės simptomų, ženkliai apribojantis judėjimo galimybes. Ankščiausiai ligos eigoje paveikiami apatinių galūnių raumenys yra: šlaunies lenkėjai, blauzdos tiesėjai ir sėdmenys.
Šiame video pademonstruosiu paprastus pratimus skirtus šių raumenų grupių stiprinimui bei klubų paslankumo palaikymui.
1. Šlaunies lenkimas ir pėdos užrietimas sėdint ant kėdės.
Sėdėdami remkitės tiesiomis rankomis į kėdės paviršių. Užrieskite silpnesniosios kojos pėdą aukštyn. Iškvėpimo metu kelkite šios kojos kelį tiek, kad šis atsidurtų aukščiau negu jūsų klubai. Tokią padėtį užlaikykite 2-3 sekundes. Įkvėpdami nuleiskite koją į pradinę padėtį.
Kartokite tol, kol pajusite nuovargį arba nebegebėsite kelio iškelti auščiau negu klubas.
2. Gilus įsėdimas į pritupimo padėtį.
Atsistokite priešais fotelį arba kitą žemą, tačiau stabilų atramos tašką. Pėdas laikydami pečių plotyje lėtai tūpkite, kol rankomis pasieksite priešais esančią atramą. Remdamiesi rankomis tūpkite dar giliau kol pajusite tempimą šlaunyse arba klubuose. Užlaikykite šią padėtį bent 5-10 sekundžių ir lėtai pakilkite aukštyn. Kartokite tol kol pajusite lengvą nuovargį.
3. Jeigu leidžia funkcinis pajėgumas, sergant išsėtine skleroze galima atlikti ir įvairius kitus jėgos, pusiausvyros ir lankstumo lavinimo pratimus. Tokių pratimų pavyzdžių galite rasti mūsų kituose video įrašuose skirtuose vyresnio amžiaus žmonių treniravimuisi aptarti.
Liemens, sėdmenų ir dubens dugno raumenys dirbdami drauge užtikrina juosmieninės stuburo dalies stabilumą, bei dalyvauja kūno pusiausvyros laikyme. Jų būklė taip pat įtakoja tuštinimosi ir šlapinimosi funkcijas. Šiame video aptarsime kelis pratimus, padėsiančius teigiamai įtakoti visas minėtąsias sritis.
1. Dubens kėlimas gulint.
Gulėdami ant nugaros kojas laikykite sulenktas ir tiesiomis rankomis remkitės į žemę. Iškvėpimo metu įtempdami pilvą ir sėdmenis kelkite savo klubus aukštyn. Pakilę į aukščiausią tašką poziciją užlaikykite 2-3 sekundes. Pratimą atlikite 1-3 užėjimais po 10-15 pakartojimų. Pratimo metu venkite riesti juosmeninę nugaros dalį. Norėdami pratimą apsunkinti, aukščiausiame pakilimo taške kilstelėkite vieną pėdą nuo grindų.
2. Tiesios kojos kėlimas gulint ant nugaros.
Gulėdami ant nugaros vieną koją sulenkite per kelį ir pėda atremkite į grindis. Kitą koją išlaikykite visiškai tiesią ir užrieskite jos pėdą į save. Iškvėpdami įtempkite pilvo raumenis, spauskite juosmeninę nugaros dalį prie grindų lėtai pakelkite ištiestąją koją aukštyn. Kilkite aukštyn tol, kol abiejų kojų šlaunys atsidurs lygiagrečioje padėtyje. Poziciją užlaikykite 2—3 sekundes. Įkvėpdami koją nuleiskite į pradinę padėtį. Pratimą atlikite 1-2 užėjimais po 10-15 pakartojimų kiekvienai kojai.
1. „Geldelės“ pratimas.
Atsigulkite ant šono sulektomis kojomis apatinę ranką patogiai pasidėję po galva. Iškvėpimo metu atitraukite viršutinės kojos šlaunį nuo apatiniosios kulnus išlaikydami suglaustus. Liemenį išlaikykite stabilų, kad pratimo metu judėtu tiktai viršutinė koja. Įkvėpimo metu pakeltąją koją grąžinkite į pradinę padėtį.
2. Sulenktų kojų nuleidinėjimas gulint ant nugaros.
Gulėdami ant nugaros remkitės ištiestomis rankomis į žemę. Kulnus pakelkite aukštyn išlaikydami kelius ir klubus sulenktus stačiu kampu. Įtraukite pilvą ir spauskite juosmeninę nugaros dalį kuo tvirčiau prie grindų. Iškvėpimo metu leiskite vieną koją žemyn tol, kol kulnu priartėsite prie grindų. Įkvėpdami koją grąžinkite į pakeltą padėtį. Kaskart kaitaliodami kojas dirbkite tol, kol pajusite nuovargį pilvo srityje, arba pastebėsite, jog nebegebate išlaikyti juosmeninės nugaros dalies prispaustos prie žemės. Pratimą kartokite 2-3 užėjimus.